Romualdas Bakutis | Alfa.lt
Opozicijos atstovai pastaruoju metu sukėlė isteriją dėl Seimo galimybės siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą Darių Valį iš einamų pareigų. Nors Seimas šiuo klausimu dar netarė galutinio žodžio (tai planuoja padaryti lapkričio pradžioje), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai dėl tokių Seimo statuto nuostatų kreipėsi į Konstitucinį Teismą – esą parlamentarai, norėdami atstatydinti D. Valį, pernelyg „politikuoja“. Bet ar tikrai Seimas negali turėti jokių instrumentų pašalinti prastai dirbantį prokurorų vadovą? Ir ar tikrai susirūpinimas D. Valio darbu yra „politikavimas“? O galbūt yra taikomi dvejopi standartai?
„Seimo bandymas nepritarus prokuratūros praėjusių metų veiklos ataskaitai atleisti generalinį prokurorą Darių Valį yra tiesioginis teisėsaugos institucijų politizavimas. […] Greičiausia, priežastys – ne prokuratūra ir ne prokuroras, o visai kitos – matyt, politinės“, – anksčiau Seimo veiksmus vertino prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Netrukus prezidentės mėgstamo valstybinės televizijos laidos vedėjo laidoje ne ką mažiau mėgstamas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris išsakė detalesnį, šįkart jau teisinių priežasčių nesiūlyti atleisti generalinį prokurorą turinį.
„Esminė problema yra, kad Seimo statuto pataisos […] peržengia Konstitucijos ribas, nes jose numatoma tai, ko Statute negali būti. Pagal Konstituciją, Statute gali būti įtvirtinti tik trys dalykai: Seimo struktūra, darbo tvarka ir apkaltos proceso tvarka. O dabartinis Statutas, deja, nustato įpareigojimus kitoms institucijoms, šiuo atveju prezidentei“, – spalio viduryje formalias priežastis įgarsino E. Kūris.
Mūru už prezidentę stojo ir konservatoriai, kurių paramos, tiesa, prezidentė viešai kratėsi, sakydama, kad, jei ir sieks antrosios šalies vadovės kadencijos, tai darys tą be niekieno pagalbos.
„Yra politinis sprendimas eiti kariauti su prezidente, siekti sau palankaus naujo generalinio prokuroro ir čia nėra ko toliau slėpti viso šito labai paprasto reikalo po kokiais nors svarstymais“, – aiškino opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Vis dėlto įdomu tai, kad Seimas, siūlydamas prezidentei atleisti D. Valį, jokių įsipareigojimų prezidentei nesukuria. Tačiau, be abejo, situacija tampa neįtikėtinai nepatogi – Seimui išreiškus nepasitikėjimą prastai dirbančiu generaliniu prokuroru D. Grybauskaitei tampa itin sudėtinga surasti tinkamą pasiaiškinimą, kodėl kritikuojamas D. Valys turėtų toliau vadovauti prokuratūrai.
Konstitucinės teisės ekspertas – Seimas turi turėti teisę pasisakyti dėl generalinio prokuroro
Vilniaus universiteto konstitucinės teisės specialistas Vaidotas Vaičaitis Alfa.lt teigė, kad vis dėlto kažkokį atsakomybės laipsnį generalinis prokuroras prieš Seimą turėtų turėti, o Konstitucijoje kol kas tai nėra aiškiai nusakyta.
„Demokratinėje visuomenėje Tautos atstovybė kokia nors forma turi teisę reikalauti generalinio prokuroro atskaitomybės, […] generalinį prokurorą skiria prezidentas Seimo pritarimu, vadinasi, formuluotė „Seimo pritarimu“ turi turėti kažkokį svorį. Jei parlamentas turi teisę pritarti, tai jis turi turėti teisę pasakyti savo nuomonę dėl prokuroro darbo“, – sakė V. Vaičaitis.
Jo teigimu, dabartinė tvarka, kai generalinio prokuroro skyrimo procese dalyvauja tiek Seimas, tiek prezidentūra buvo sugalvoti tam, kad būtų garantuotas prokurorų vadovo nepriklausomumas.
„Pradedant Artūru Paulausku baigiant Kaziu Pėdnyčia visą laiką keisdavosi generalinis prokuroras ateinant naujajai Seimo daugumai, tai buvo nuspręsta labiau apsaugoti jo stabilumą“, – dėstė A. Vaičaitis.
Pasak specialisto, dviguba prokuroro atskaitomybė turėtų depolitizuoti prokurorų vadovo darbą, tačiau ar faktiškai neatsitiko priešingai?
Juk Seimui neturint galimybių pateikti daugiau nei deklaratyvų tokios institucijos vadovo vertinimą, D. Valys faktiškai tampa atskaitingas tik Daukanto rūmų šeimininkei. Be to, ar iš tikrųjų prezidento vaidmens įvedimas skiriant generalinį prokurorą buvo padarytas siekiant depolitizuoti prokuratūros darbą? Juk kartais nuokrypis į istorines aplinkybes padeda daug geriau atskleisti dabarties veikėjų intencijas.
Prokuroro skyrimo tvarka pakeista pažeidžiant Konstituciją, bet…
Politikai linkę pamiršti, kad būta ir grubesnių susidorojimo su generaliniu prokuroru istorijų. 2000-aisiais tuometiniam generaliniam prokurorui Kaziui Pėdnyčiai pašalinti pasirinktas prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarkos pakeitimas – tada Seimas absoliučia balsų dauguma nusprendė pakeisti generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką, o K.Pėdnyčia, vos įsigaliojus šioms įstatymo pataisoms, turėjo atsistatydinti.
Daugiau skaitykite ČIA.
