Inga Kontrimavičiūtė | „Sekundė“
Savivaldos rinkimuose pasivijusio didžiąsias valdžios olimpe įsitvirtinusias partijas Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Panevėžio skyriaus lyderiai net baisiausiame sapne nebūtų susapnavę to, ko sulaukė iš partijos vadovybės.
Į Savivaldybės tarybą išrinktas skyriaus pirmininkės dešiniąja ranka laikomas Mantas Leliukas šalinamas iš partijos. Pačios Panevėžio „valstiečių“ lyderės Gemos Umbrasienės likimas partijoje pakibęs ant plauko. Jai gresia irgi netekti narystės, jei viešai neatsiribos nuo M. Leliuko.
Maža to, numatyta laikinai stabdyti skyriaus veiklą ir patikrinti visų jo narių reputaciją. Apie tokias kraštutines priemones paskelbė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, gavęs informacijos apie M. Leliuko galimas sąsajas su kadaise Panevėžio verslininkus reketavusios nusikalstamos grupuotės atstovu Sauliu Bironu-Siūlu.
Leidžia išeiti oriai
Sprendimą dėl M. Leliuko ir G. Umbrasienės narystės planuojama priimti šią savaitę numatytame partijos tarybos posėdyje. Iki to laiko abu dar turi galimybę pasielgti oriai – vienas pats parašyti pareiškimą trauktis, kita viešai pripažinti atsiribojanti nuo vis dar partijos kolegos. Tačiau net ir tą padariusi G. Umbrasienė skyriaus pirmininkės posto neišsaugotų. Pasak R. Karbauskio, jis turintis pasitikėti pirmininkais, o „šiuo atveju pasitikėjimas absoliučiai prarastas“.
Maža to, G. Umbrasienei gresia netekti ir pragyvenimo šaltinio. R. Karbauskis patvirtino, kad su ja bus nutraukta europarlamentaro Broniaus Ropės padėjėjos darbo sutartis.
„Jei šitie kokiomis nors aplinkybėmis liktų sąjungoje, tuomet kaip partijos pirmininkas atsistatydinčiau. Su tokios reputacijos žmonėmis vienoje partijoje aš nebūčiau. Todėl neabejoju, kad partijos taryboje bus priimti tokie sprendimai, kokius siūlau“, – kategoriškas R. Karbauskis.
Kompromatą saugo
R. Karbauskis sako galintis tik apgailestauti, kad kompromituojama informacija apie M. Leliuką partijos vadovybę pasiekusi tik po rinkimų, kai šis politikas jau pateko į Savivaldybės tarybą.
„Jei visa tai būtume sužinoję prieš rinkimus, dabar nereikėtų raudonuoti prieš Panevėžio rinkėjus“, – „Sekundei“ tvirtino „valstiečių“ lyderis.
Į M. Leliuko ir G. Umbrasienės tandemą partijos vadovybė dėmesį atkreipė pradėjusi aiškintis, kodėl keturias vietas Savivaldybės taryboje užsitikrinę „valstiečiai“ eliminuoti formuojant valdančiąją daugumą, nors į ją kviečiami visų kitų partijų atstovai. Partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo narė Rima Baškienė paaiškinimo paprašė didžiausią rinkėjų pasitikėjimą Panevėžyje gavusio visuomeninio rinkimų komiteto lyderio Povilo Urbšio.
Pasak R. Karbauskio, tuomet ir išlindo, kad „valstiečių“ ignoravimo priežastis – į Tarybą išrinkto M. Leliuko neigiama reputacija bei G. Umbrasienės veikla, proteguojant jo interesus ir stiprinant įtaką skyriuje.
R. Karbauskis tvirtina, jog iš Seimo nario gauta informacija dar buvo ir tikrinama.
„Nesiimsiu smulkiau dėstyti P. Urbšio ir kitų asmenų pateiktos informacijos, konstatuosiu tik tiek, jog mes patys niekada nesudarytume koalicijų su partijomis, kuriose būtų abejotinos reputacijos atstovų. Kai kalbama apie nusikalstamą pasaulį, apie politikų galimus ryšius su juo, kitos reakcijos ir negali būti“, – pareiškė R. Karbauskis.
Pirmininkas perspėjo, kad jei G. Umbrasienė ar kiti partijos nariai viešai ims dergti LVŽS vardą, jis paskelbsiantis visą turimą informaciją apie įtariamus nusikalstamo pasaulio bandymus įsiskverbti į „valstiečių“ partiją ir tam pasitarnaujančius žmones.
Moralės revizija skyriuje
Pirmininkas teigia nesitikėjęs, kad G. Umbrasienė nepanorės akis į akį paaiškinti situacijos. Kviečiama atvykti į Naisius pasikalbėti, politikė atsisakė susitikti.
„Matome neadekvačius pareiškimus socialiniame tinkle, kurie stebina savo keistu požiūriu į tą situaciją, bet susitikti atsisako. Matyt, ji puikiai žino ir supranta, kas vyksta“, – išvadas daro pirmininkas.
Jis sako jau matantis G. Umbrasienės bandymus priešinti skyriaus narius skleidžiant „nesuvokiamą informaciją“. R. Karbauskis šią savaitę žada atvykti į Panevėžį. Jis neatmeta, kad „valstiečiams“ Aukštaitijos sostinėje reikalingas kur kas didesnis apsivalymas nei M. Leliuko pašalinimas.
„Bet kuriuo atveju siūlysiu partijos tarybai priimti sprendimą dėl Panevėžio skyriaus veiklos sustabdymo, kad būtų patikrinta visų jo narių reputacija. Komandai žmonių bus pavesta suformuoti skyrių iš naujo, o dėl keliančiųjų abejonių kreiptasi į Teisingumo ministeriją prašant juos išbraukti. Tokią praktiką partijos istorijoje esame turėję trejetą ketvertą kartų. Tai skausminga, bet mūsų partija laikosi moralios, švarios politikos“, – „Sekundei“ teigė R. Karbauskis.
Atkirtis: kaltina pataikavimu
Partijos vadovybės drastiškus sprendimus G. Umbrasienė įvertino kaip šmeižtą ir pataikavimą P. Urbšio komandai.
„Tokio šmeižto, melo ir pataikavimo vienam visuomeniniam rinkimų komitetui „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ atvejo nesu mačiusi per visą savo politinį gyvenimą, kuris yra netrumpas ir visas buvo skirtas vienai partijai“, – skyriaus nariams išplatintame pareiškime suskubo pasiaiškinti G. Umbrasienė.
Ji tvirtina nesiruošianti atsiriboti nuo M. Leliuko, nes pati patikrinusi apie jį informaciją ir nieko, metančio šešėlį šio reputacijai, tikina neaptikusi.
G. Umbrasienė teigia važiuoti pasiaiškinti partijos pirmininkui esą nemačiusi prasmės. Iš pokalbio telefonu supratusi, jog nuvykusi būtų tik išgirdusi nurodymą priimti bausmes.
Politinį bendražygį karštligiškai ginanti politikė dairosi kaltų, esą kurpiančių sąmokslo teorijas, o iš partijos narių nepriekaištingos reputacijos reikalaujantį R. Karbauskį kaltina Panevėžio skyriaus žlugdymu.
„Tai vienintelis atvejis Lietuvos istorijoje, kai pirmininkas, nepažiūrėjęs žmonėms į akis, neišklausęs jų pozicijos, vienasmeniškai priima sprendimą ir sužlugdys puikiai augantį skyrių“, – pirštinę R. Karbauskiui meta G. Umbrasienė.
Santykius su partijos pirmininku ji pasiruošusi aiškintis Etikos ir procedūrų komisijoje.
Susiėjo po vienu stogu
LVŽS pirmininko griežčiausio verdikto sulaukęs M. Leliukas į G. Umbrasienės vadovaujamų „valstiečių“ gretas įsiliejo likus vos kelioms dienoms iki savivaldos rinkimų kampanijos pradžios. Su šia politikos mohikane, pirmaisiais Nepriklausomybės metais buvusia Panevėžio mere, 2004–2008 m. ėjusia apskrities viršininkės pareigas, M. Leliuko keliai susiėjo pastarąją kadenciją dirbant Savivaldybės taryboje. Jųdviejų politinės pažiūros supanašėjo, kai pašalintas iš valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos M. Leliukas atsidūrė opozicijoje, kur šią kadenciją buvo ir G. Umbrasienės „valstiečių“ frakcija.
Šių politikų tandemą dar tvirčiau susiejo M. Leliuko administruojamo pastato J. Biliūno g. 12 teritorijoje europarlamentaro „valstiečio“ Broniaus Ropės biurui išnuomotos patalpos. Biuro vadove tapo G. Umbrasienė.
Aplenkė senbuvius
M. Leliukas netruko tarp Panevėžio „valstiečių“ tapti antruoju po jų lyderės. Paskui jį į skyrių atėjo apie 50 žmonių, dauguma – buvusių „tvarkiečių“. Trumpa patirtis LVŽS netapo M. Leliukui kliūtimi „valstiečių“ kandidatų į Savivaldybės tarybą sąraše būti įrašytam antram. Netgi skyriaus senbuviai, miesto Tarybos nariai Juozas Bečelis, Rasa Glinskienė atsidūrė žemesnėse pozicijose.
Toks lyderės pasitikėjimas naujoku ne vienam skyriuje pasirodė keistas, juolab kad kandidatų sąrašas buvo sudaromas tariantis su jais pačiais, bet nerengiant slapto reitingavimo.
Senbuviai atkreipė dėmesį ir į „valstiečių“ rinkimų kampaniją, kurioje kažkodėl M. Leliukas pelnė ne ką mažiau dėmesio nei daug metų skyriaus vėliavą nešanti G. Umbrasienė ir kur kas daugiau nei bet kuris kitas kandidatas.
Partijai finansuojant buvo išleisti tik šių dviejų kandidatų plakatai, agitaciniame laikraštyje taip pat M. Leliuko reklamai teko daugiau vietos nei kitiems sąrašo žmonėms. Už kokius nuopelnus jam toks dėmesys ir garbė?
Pats M. Leliukas tvirtina neturėjęs jokių išskirtinių sąlygų. Anot jo, ir plakatus leisti, ir leidinyje reklamuotis kiek norėjo galėjo visi kandidatai, tačiau kiti to neva nepageidavo. Politikas tikina esąs priblokštas, jog įdėjęs daug pastangų, kad skyrius taptų matomas Panevėžyje, į jį atvedęs būrį aktyvių jaunų žmonių, dabar metamas iš partijos lauk.
„Oficialiai jokių priekaištų, kad kažkuo neįtinku, nesu gavęs nei iš R. Karbauskio, nei kitų narių, nei iš skyriaus pirmininkės. Niekas man neskambino, tuo klausimu su manimi nebendravo“, – „Sekundei“ tvirtino M. Leliukas.
Kaimyno praeities nežino
Įtarimus galbūt susisaisčius su kriminalinę praeitį turinčiu S. Bironu politikas vadina šmeižtu. Mažąją bendriją įkūręs M. Leliukas administruoja tėvams priklausantį administracinį pastatą Skaistakalnio parko pašonėje, J. Biliūno g. 12 teritorijoje, kur nemažai nekilnojamojo turto turi ir S. Bironas. Tačiau politikas tvirtina jį pažįstantis ne daugiau nei bet kurį kaimyną.
„Pažįstu S. Bironą kaip visus kitus toje pačioje teritorijoje dirbančius verslininkus, o jų yra gal apie šimtą. Ir tai vadinama sąsajomis su nusikalstamu pasauliu? Esu įsitikinęs, kad dėl tokių teiginių, žeminančių mano garbę ir orumą, galėčiau kreiptis į teismą“, – pabrėžė M. Leliukas.
S. Bironas, pravarde Siūlas, – teisėsaugininkams gerai žinoma asmenybė. Kadaise veikusios „Siūlinių“ gaujos dėmesio objektas buvo miesto turgus. Jo prekiautojai mokėdavo nuolatines duokles. 1994-aisiais pagrindiniai gaujos nariai buvo suimti ir apkaltinti. „Siūliniai“ už turto prievartavimą gavo po 4 metus laisvės atėmimo.
Ištisą dešimtmetį miesto turgaus prekeivius ir verslininkus šiurpinęs turto prievartautojas S. Bironas savo pamėgto „amato“ nemetė ir grįžęs iš kalėjimo. Netrukus jis vėl stojo prieš teismą už turto prievartavimą. Įsigijęs 30 proc. buvusios bendrovės „Panevėžio aviacija“, esančios J. Biliūno g. 12, akcijų, S. Bironas „svetimų“ teritorijoje nepageidavo. Tad nuomininkai buvo išprašomi lauk arba jiems siūlomas „stogas“. Tokią neva apsaugą S. Bironas pasiūlė ir verslininkui Z. Ažusieniui, tačiau šis pinigų nemokėjo. Vis dėto galiausiai verslininkas pasirašė paskolos lapelį, jog S. Bironui skolingas keliasdešimt tūkstančių litų, o netrukus perrašė ir savo įmonės „Aviameta“ akcijas Siūlo statytinio vardu.
„Apie tai, kas kažkada buvo, nieko nežinau ir ne mano reikalas. Mano tėvukai pastatą toje teritorijoje įsigijo iš bendrovės „Pokštas“ apie 2010 m. ir jokių ryšių nei jie, nei aš su S. Bironu neturime“, – ginasi M. Leliukas.
Kvepia ES pinigai
Dabar Savivaldybė suplanavusi J. Biliūno g. 12 teritoriją kaip verslo inkubatorių sutvarkyti už Europos Sąjungos lėšas. Tam numatyta apie 1,4 mln. eurų (4,8 mln. Lt).
Praėjusią savaitę paskutiniame šios kadencijos Savivaldybės tarybos posėdyje turėjo būti svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo šiam projektui. Tačiau už akių užbėgo valdančiąją daugumą formuojanti naujojo mero komanda, pareikalavusi Tarybos frakcijų tai palikti svarstyti jau naujajai valdžiai.
P. Urbšys neatmeta, kad šio klausimo atidėjimas galėjo būti esminė priežastis, dėl ko Panevėžio „valstiečių“ lyderė nesiteikė net kviečiama ateiti į susitikimą su išrinktuoju meru Ryčiu Račkausku. Vietoj savęs ji pasiuntė „valstiečius“ J. Bečelį ir Tomą Josą.
„Norėjosi iš G. Umbrasienės išgirsti, kaip ji mato mūsų darbą kartu, ir tiesiogiai paklausti, kiek pati yra laisva nuo M. Leliuko asmeninių verslo interesų“, – teigė P. Urbšys.
Buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos vado teigimu, M. Leliuko suinteresuotumas, susijęs su J. Biliūno g. 12 teritorija, „yra visiems žinomas“.
„Ten veikia daug įmonių ir tikrai nei M. Leliukas, nei S. Bironas negali būti kliūtis teritorijai sutvarkyti. Bet šitos sąsajos reikalauja įsigilinti į projektą. Kalba eina apie 1,4 mln. eurų. Dar nėra žinoma, kokie darbai bus atlikti, o jau numatyti pinigai“ – teigia P. Urbšys.
Anot jo, skubant yra grėsmė, kad į uždarą teritoriją, kurios dalis priklauso dar ir miestui, bus investuota, o paskui sudarytos sąlygos suskaidyti ją sklypais ir kažkam taip pasipelnyti.
P. Urbšio teigimu, eliminavus iš „valstiečių“ M. Leliuką, šiems atsiveria kelias į Panevėžio valdančiąją daugumą. Ar jų atstovui numatyta ir pareigybė koalicijoje, pasak visuomeninio komiteto lyderio, priklausys nuo jos sudėties.
Anksčiau kalbėję apie plačią, gerokai didesnę nei 20-ies Tarybos narių daugumą, dabar jos formuotojai neatmeta, kad valdančiųjų sudėtis gali keistis. Prisijungus dviem „valstiečiams“ ją galėtų sudaryti mažiau – 19-iolika, bet patikimų narių.