Alfa.lt
Lietuvoje kankintiems įtariamiesiems atsisakyta suteikti medicinos pagalbą?
JAV Senato antradienį paskelbtoje ataskaitoje apie žiaurius tardymo metodus, kuriuos Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) naudojo po 2001 rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, nurodoma, jog „aukštos vertės sulaikytieji“ pirma būdavo siunčiami iškvosti į vadinamąsias juodąsias skyles, įkurtas įvairiose pasaulio vietose, o tik paskui perkeliami į Gvantanamo karinį kalėjimą Kuboje. Kaip įtariama, tokie slapti sulaikymo centrai dar galėjo veikti Lietuvoje, taip pat Lenkijoje, Rumunijoje, Tailande ir Afganistane.
JAV Senato ataskaita gana nepalankioje šviesoje nušviečia Lietuvą, kuri, kiek galima spręsti iš fragmentiškos informacijos, atsisakė suteikti mažiausiai vienam iš sulaikytųjų medicininę pagalbą, dėl ko galiausiai šalyje veikusį CŽV kalėjimą teko uždaryti anksčiau laiko, išryškėjus nesutarimams tarp CŽV ir vietos pareigūnų.
JAV SENATO ATASKAITA APIE CŽV DARBĄ
„Atsisakė įsileisti… į vietos ligoninę“
Vienas iš Senato ataskaitoje minimų asmenų – Saudo Arabijos pilietis Mustafa Ahmadas al-Hawsawi. Lietuvos generalinė prokuratūra 2013 metų spalį atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nevyriausybinių organizacijų įtarimų, kad vykdant slaptą JAV programą M. al Hawsawi galėjo būti neteisėtai kalinamas Lietuvoje 2004–2006 metais.
JAV Senato ataskaita, kiek galima spręsti iš pateikiamos cenzūruotos versijos, plačiau nušviečia Lietuvos dalyvavimą M. A. al Hawsawi tardymuose. „Šalyje… pareigūnai atsisakė įsileisti CŽV sulaikytą Mustafą Ahmadą al Hawsawi į vietos ligoninę, nepaisant ankstesnių diskusijų su šalies atstovais apie tai, kaip bus elgiamasi, jei sulaikytiesiems prireiks medicinos pagalbos, – rašoma cenzūruotoje ataskaitos versijoje. – Nors CŽV suprato pareigūnų nenorą priimti CŽV sulaikytąjį į vietos ligoninę, turint galvoje žiniasklaidos pranešimus, CŽV būstinė taip pat kėlė klausimą dėl „… noro dalyvauti taip, kaip buvo sutarta/planuota dėl skubios medicinos pagalbos suteikimo“. Nesulaukusi pagalbos iš Gynybos departamento, CŽV buvo priversta siekti trijų trečiųjų šalių pagalbos, kad suteiktų medicinos pagalbą al Hawsawi ir keturiems kitiems CŽV sulaikytiesiems su ūmiomis sveikatos problemomis.“
Ataskaitoje pažymima, kad CŽV sumokėjo trečiajai neįvardytai šaliai daugiau nei milijoną JAV dolerių už mažiausiai vieno iš kalinių gydymą. „Medicininiai klausimai atvedė prie to, kad sulaikymo centras „Violetinis“ šalyje … buvo uždarytas 2006 metais“, – teigiama dokumente, kuriame taip pat nurodoma, kad iš „violetinio“ įkalinimo centro sulaikytieji buvę perkelti į „rudąjį“ įkalinimo centrą. Be to, kitoje teksto vietoje patikslininama, kad antrasis, išplėstas, kalinimo centras priimančioje šalyje, nepaisant didelių CŽV investicijų į statybas, buvo perduotas priimančiai šaliai, taip jo ir nepanaudojus pagal paskirtį.
Ataskaitoje šalys, kuriose buvo įkurti slaptieji kalėjimai, užtušuotos tam tikromis spalvomis. CŽV kalėjimai skirtingose šalyse įvardinti skirtingomis spalvomis: mėlyna, violetine, juoda, žalia, ruda ir kitomis. Įtakingas JAV leidinys „The Washington Post“ anksčiau yra paviešinęs informaciją, kad Lietuvos valstybei buvo priskirta violetinė („Violet“) spalva. Ruda spalva, dienraščio duomenimis, reiškia vieną iš įkalinimo centrų Afganistane. Tai reikštų, kad būtent Lietuva sulaukė priekaištų dėl atsisakymo paguldyti M. A. al Hawsawi į vieną vietos ligoninių, o Lietuvoje kalinti įtariami teroristai buvo perkelti į Afganistaną.
„Violetinės“ šalies vadovai buvo suklaidinti?
Remiantis „The Washington Post“ paviešinta informacija, galima spėti, kad dokumento skyrelis, pavadintas „CŽV įkuria įkalinimo įstaigą „Juodas“ šalyje… ir įkalinimo įstaigą „Violetinis“ šalyje…“, iš tiesų kalba apie slaptus kalėjimus Rumunijoje ir Lietuvoje. Rumunijos atveju labiau akcentuojami piniginiai reikalai ir CŽV bandymai parodyti priimančiai šaliai dėkingumą dėl „bendradarbiavimo ir paramos“, o taip pat vėliau sustiprėjusios amerikiečių diplomatų abejonės dėl CŽV naudojamų tardymo metodų bei kalinimo sąlygų.
Toje vietoje, kur kalbama apie kitą šalį, kuri turėtų būti Lietuva, pažymima, kad slapta CŽV bazė ten buvo įkurta net neinformavus reziduojančio JAV ambasadoriaus. Pabrėžiama, kad neįvardytas priimančiosios šalies pareigūnas, sužinojęs apie CŽV įkalinimo įstaigą, buvo „šokiruotas, tačiau išreiškė palaikymą“.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad jau 2003-ųjų viduryje CŽV konstatavo, jog užbaigtos įrengti, tačiau dar nepanaudotos „kalinimo vienutės“ neužteks, turint galvoje bendrą sulaikytųjų skaičių ir siekį kuo daugiau jų tardyti vienoje vietoje. Kiek galima suprasti iš toje vietoje gerokai iškarpyto teksto, buvo pradėtos konsultacijos dėl išplėsto kalinimo centro statybų ir galiausiai CŽV sutarė su priimančiaja šalimi, prieš tai pažadėjusi milijoninę sumą JAV doleriais, kad „parodytų dėkingumą“. Tiesa, dokumente tuojau pabrėžiama, kad kažkokios nenumatytos aplinkybės priimančiojoje šalyje komplikavo susitarimo vykdymą.
Įdomiausia tai, kad minimas mažiausiai vienas atvejis, kai vienas iš priimančiosios šalies (Lietuvos) pareigūnų į užklausą sulaukė netikslaus atsakymo, kad naujo kalinimo centro planavimas jau yra nutrauktas. Ir vėliau cenzūros nuslėptas pareigūnas (kiek galima suprasti, aukščiausio rango) esą stokojo informacijos, ką ruošiamasi daryti slaptame CŽV kalėjime. „…, kai įstaiga sulaukė pirmųjų CŽV sulaikytųjų, … informavo CŽV, … kad šalies … „greičiausiai ne iki galo supranta [įstaigos] tikrąją funkciją, tai yra, jis greičiausiai tiki, jog tai yra tam tikras … centras“, – rašoma iškarpytame JAV Senato ataskaitos tekste.
CŽV nebuvo pasirengusi iššūkiui?
Bendriausia prasme ataskaita atskleidžia, kokiu mastu CŽV valstybėse, kur veikė slapti kalėjimai, rėmėsi finansine galia, laisvai žarstydama milijonines sumass JAV doleriais. Ataskaitoje teigiama, kad pinigai buvo mokami ir pareigūnams. Neįvardinant konkrečios šalies, teigiama, kad „po kelis šimtus dolerių“ per mėnesį buvo mokama pareigūnams, kad jie neklausinėtų, kas ir kodėl yra daroma, kas atvedami į patalpas slaptuose objektuose.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.
