Marius Matulevičius | ekspertai.eu
Jau penktus metus ekonomika Lietuvoje auga, tačiau skausminga diržų veržimosi politika tęsiasi. Šį antradienį finansų ministras Rimantas Šadžius, Seime pristatydamas 2014 metų valstybės biudžetą, tarsi atsiprašinėdamas sakė: „Kitais metais planuojame gauti 800 mln. litų daugiau pajamų, tačiau penktus metus įšaldyti bibliotekininkų, policininkų, socialinių darbuotojų atlyginimai didės tik simboliškai arba visiškai nedidės.“
Tiesa, į valstybės pinigų skirstymą įsikišus Konstituciniam Teismui, aukštesnes pareigas užimantiems valdininkams, teisėjams, ministrams bus grąžinti keli šimtai milijonų – keistas teisingumo atkūrimas įvyks. Finansų ministras netryško optimizmu: „Mes dar neatsitiesėme nuo krizės.“ Nors 2014 metais Lietuvos BVP bus gerokai didesnis nei 2008-aisiais, valstybės biudžetas gaus 10 proc. mažiau pajamų – 19,8 mlrd. litų (2008 m. buvo gauta 21 mlrd. litų pajamų). Dar tragiškesnė Sodros situacija, kuriai kitais metais trūks 1,5 mlrd. litų.
Tai kodėl trūksta pinigų? Klausantis biudžeto pristatymo tiek Seimo posėdžių salėje, tiek atskiruose komitetuose nuolatos buvo girdimi neatremiami argumentai: Mes privalome laikytis finansų drausmės, todėl papildomų pinigų nebus. Reikia taupyti. Privalome įsivesti eurą bet kokia kaina. Matyti, jog ir patys biudžeto rengėjai supranta, jog taupymas virsta gana didelio gyventojų sluoksnio finansiniu dusinimu. Žmonės, turėdami aukštąjį išsilavinimą ir uždirbantys 1000–1200 litų, taip pat pensininkai, kurių realios pajamos dėl kainų kilimo nuolatos mažėja, tampa keistos ekonominės politikos atrama.
Galima iš dalies suprasti ankstesnės vyriausybės paniką, kai desperatiškai buvo bandoma atsispirti ekonominei krizei. Buvo iškelta atsakingo taupymo vėliava, kuri turėjo pridengti ekonominio bei socialinio alinimo politiką. Labai keista, jog ir ši vyriausybė eina ta pačia kryptimi. Seime taupymo mantrą kartoja ir liberalai, ir kairieji. Niekas neužsiminė apie tai, jog verta taupyti žmones, jų gebėjimus. Taip pat nematyti valios pristabdyti valstybės lėšų švaistymą.
Euro meduolis valstybės varguoliams
Jeigu pakentėsite, mažiau valgysite – tada įsivesime eurą. „Euro įvedimas leis valstybei pigiau skolintis, – sakė finansų ministras R. Šadžius, – turėsime finansinės naudos.“
Vyriausybė žūtbūt siekia kitais metais gauti leidimą įsivesti eurą. Nors dalis Seimo narių tai vertina skeptiškai. Šiais metais planuojamas biudžeto deficitas pagal Mastrichto kriterijus turi neviršyti 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Planuojamas deficitas 2,9 proc. Kitais metais biudžeto deficitą norima mažinti iki 1,9 proc., nors ES to ir nereikalauja. Kodėl taip daroma? Kas atsitiktų, jei kitų metų biudžeto deficitas siektų 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o vyriausybė iš gyventojų pasiskolintų papildomus 500–800 milijonų litų? Negalima, nes reikia laikytis finansinės drausmės. Kiek kainuos ši finansinė drausmė Lietuvai?
Iš Lietuvos per pastaruosius 4 metus pasitraukė 170 000 žmonių (šiais metais dar apie 20 000). Apie 70 proc. emigrantų buvo darbingo amžiaus. Akivaizdu, jog šie žmonės mokesčius dabar moka kitose šalyse. Jų gebėjimų bei kvalifikacijos reikia ir mūsų krašte. Mūsų šalies piliečiai yra išstumti į legalų mūsų ekonominio gyvenimo šešėlį – už Lietuvos ribų. Tačiau tuo pačiu norima ištraukti pinigus iš šešėlinės ekonomikos.
Dar sunkiau apskaičiuoti demoralizacijos pasekmes. Norima, kad policininkai būtų labai motyvuoti, mitriai gaudytų nusikaltėlius ir nerinktų smulkių kyšių keliuose. Tačiau nemaža jų dalis gauna atlyginimus, prilygstančius pašalpoms. Tad labai džiugu, jei valstybei pavyks pigiau skolintis, įsivedus eurą. Tačiau atrodo, jog tie skolinti pinigai nepasiekia žmonių ir neįlieja gyvybės į ekonomiką. O jeigu pavyktų skurdaus egzistavimo politikos laikytis dar bent 5 metus – galėsime jau patys skolinti ir kitoms šalims. Pavyzdžiui, JAV ar Japonijai, šalims, kurių biudžeto deficitai siekia 8–10 proc., tačiau nedarbas tik 4 proc. (Japonijoje) ir 7,2 proc. JAV.
Nėra pinigų. Tik 60–70 mln. skiriama viešiesiems ryšiams, o Kultūros ministerija rems LRT
E.eu nuotraukoje: Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstomas biudžetas. 2013 10 23.
Trečiadienį vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdis. „Ant kilimėlio“ buvo kviečiami kultūros bei švietimo ministrai su savo pavaduotojais. Švietimo ir mokslo finansavimas sieks 6 milijardus litų su ES parama. Ši suma nesikeičia jau nuo 2009 metų ir kitais metais sudarys 4,76 proc. nuo BVP. Pagal Europos Komisijos ir UNESCO rekomendacijas švietimui skiriamų nacionalinių biudžeto lėšų dalis turėtų būti ne mažesnė nei 6 % BVP. Tad trūksta tik 1,5 mlrd. litų. O valstybės biudžeto asignavimai (be ES paramos) kitais metais didėja 10,6 mln. litų. 32,4 mln. litų bus skirta darbuotojų atlyginimams atkurti. Tačiau mokytojai, mūsų turimais duomenimis, į tų darbuotojų kategoriją nepatenka.
Taip pat kitais metais švietimo sistema ketina sutaupyti 60 mln. litų mokinių krepšelio rezervą, nes mokyklas lankys 3195 vaikais mažiau. Mažėjantis gimstamumas šiuo atveju leidžia taupyti biudžeto lėšas. O diržų veržimosi politika šią finansiškai naudingą tendenciją leistų palaikyti dar ne vienerius metus.
Komitete kalbėjęs kultūros ministras Š. Birutis pranešė gerą žinią – 11,2 proc. didėja išlaidos kultūrai. Tačiau blogesnė žinia – kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai kitais metais didės tik simboliškai – maždaug 100 Lt. Kultūros ministras tam žada „gauti“ papildomus 25 milijonus litų iš Finansų ministerijos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siekia „išsimušti“ 49 milijonus algoms didinti. Tačiau laukia nelengva kova net tarp savų. Elementarų orumą garantuojantiems atlyginimams Vyriausybė nenori nei skolintis, nei perkelti lėšas iš kitų sričių – esą visi vos galą su galu suduria. Čia pat komiteto posėdyje apsilankęs LRT vadovas A. Siaurusevičius nesidrovi iš Kultūros ministerijos prašyti papildomų 4 mln. litų, kurie jo įstaigai tektų greta 90 mln. finansinės injekcijos iš biudžeto. Beje, prezidentė D. Grybauskaitė savo metiniame pranešime teigė, jog valstybės institucijos vešiesiems ryšiams išleidžia 60–70 mln. litų per metus. Ar tai nebūtų dar vienas taupymo šaltinis? Galima būtų sumažinti ir kai kurių institucijų, kurių veiklos rezultatų nematyti, darbo užmokesčio fondus, pavyzdžiui, VSD atlyginimams per metus skiriama 42,8 mln. litų.
300 tūkstančių biudžetininkų ir skaidrumo problema
Lietuvos piliečių balsas beveik neturi jokios įtakos formuojant biudžetą. Biudžetas formuojamas paskirstant jį atskiroms tėvonijoms, kurios bando gauti daugiau nei praėjusiais metais ir nesivargina pasiaiškinti, ar efektyviai buvo panaudoti mokesčių mokėtojų pinigai. Valdininkams labai svarbu laiku išleisti numatytus asignavimus – pateisinti jiems skirtą biudžeto eilutę ir prašyti pinigų kitais metais. Geriausiai leisti pinigus viešinimui, konsultacijoms bei Lietuvos vardo garsinimui. Šimtamilijoninės sumos skiriamos ir valstybės elektroninių paslaugų plėtrai. Nemaža dalis yra svarbios.
Tačiau kodėl nesukurti skaidrios sistemos, kur kiekvienas pilietis galėtų patikrinti, kaip panaudojamas kiekvienas biudžeto litas? Taip, tokioje sistemoje galėtume matyti visų 300 000 valstybės biudžeto finansuojamų darbuotojų etatų sąrašą. Valstybės sektoriuje dirba apie 30 proc. visų Lietuvos dirbančių žmonių. Pagal panašų rodiklį mus lenkia tik Graikija. Tačiau tai jau būtų kitų rašinių apie valstybės biudžetą tema. Taip pat artimiausiomis savaitėmis pažvelgsime ir į bankrutuojančios Sodros problemas.
O čia galite peržiūrėti, kaip planuojama paskirstyti mokesčių mokėtojų pinigus 2014 metais.