Viačeslavas Gusarovas | sprotyv.info
Per visą savo istoriją Rusija kariauja informacinį karą ne tik su išorės auditorijomis, bet ir pasitelkdama informacines priemones daro įtaką ir saviems gyventojams.
Šiems uždaviniams realizuoti šalyje panaudojami milžiniški informaciniai resursai, kurių tikslas – subalansuoti šalies gyventojų nuomones apie valstybės vidaus politiką.
Iš tikrųjų Rusijos vidaus politika tarpsta absoliučiai angažuotoje informacinėje erdvėje. Kremliaus žiniasklaida transliuoja praktiškai vienodas naujienas visoje Rusijos teritorijoje. Informacinės alternatyvos nebūna – matyti galima tik tai, kas Kremliaus palaiminta.
Šis modelis primena Orvelo aprašytą stabiliai klestinčią ir laimingą visuomenę, kokia buvo SSSR: darbas – atlyginimas – televizorius.
Tarp kitko, apie televizorių.
Žurnalistų nuomone, būtent televizija formuoja įsivaizdavimą apie nuostabų Rusijos ir jos piliečių gyvenimą. Per televiziją apie įvykius Ukrainoje sužino 88 proc. gyventojų, o perduodamos informacijos objektyvumu įsitikinę 73 proc. piliečių. Galima sakyti, jog televizija rusiškajai auditorijai – tarsi informacinė adata. Ir apskritai, Kremliui televizorius – tai pagrindinė priemonė, skleidžianti informaciją apie Rusijos įvykius ir „vadovaujantį“ Putino vaidmenį.
Būtent per televiziją dirbtinai sukuriami aukšti prezidento reitingų rodikliai, neva rodantys liaudies pasitikėjimą savo lyderiu. Beje, tie rodikliai dabar ir vėl patys aukščiausi – 87 procentai.
2008–2013-ųjų metų laikotarpiu (iki krizės Donbase) Rusijos televizija pusę transliacijų laiko skyrė naujienoms, kurių pagrindinė tema – „Putino rūpinimasis Rusijos gyventojais“. Šitaip buvo palaikomas Rusijos prezidento reitingas žemų atlyginimų ir stagnuojančios ekonomikos sąlygomis. Ir dabar, kalbėdamas apie save, Putinas pavartoja asmeninį įvardį „mes“, o kai kada net save pavadina „Rusija“. Tai – nuo seno žinomas asociatyvinio apibendrinimo psichologinis metodas, savo metu sėkmingai taikytas Napoleono.
Pastarojo meto Rusijos vidaus propagandos rezultatai pritrenkiantys – Putinas tapo nacionaliniu lyderiu. Juo nuolankiai pasitiki milijonai Rusijos gyventojų.
Štai kad ir nesenas pavyzdys: kai Ukrainoje, antiteroristinės operacijos zonoje, į nelaisvę buvo paimtas Pskovo desantininkas Sergejus Archipovas, jo tėvas šventai tikėjo, jog Putinas viską išsiaiškins ir padės sugrąžinti sūnų į namus. Tačiau Putinas neigė rusų kareivių dalyvavimą Ukrainos kare ir padėti niekam nesirengė.
Kareivio tėvas atsisakė bandyti suprasti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. „Tai – mūsų prezidentas, ir mes juo pasitikime“, – kartojo jis žodžius, girdėtus televizoriuje.
– O kodėl pasitikite – klausė korespondentas, – juk prezidentas pasiuntė jūsų sūnų į karą Ukrainoje ir jums apie tai net nepranešė?
Tėvas negalėjo to paaiškinti. Matyt, anksčiau apie tai televizorius nieko nesakė.
Milijonai Rusijos gyventojų gali paaiškinti „beribį“ pasitikėjimą Putinu. Jis grindžiamas bandos principu: „jeigu juo pasitiki VISI, tuomet AŠ – juo labiau“.
Dešimtmečiais Kremliaus propaganda labai sumaniai manipuliavo Rusijos auditorija. Tikslai akivaizdūs – apgaubti šalies gyventojus tarsi informaciniu apvalkalu ir atkirsti juos nuo išorinės informacijos. Būdami šiame narve, Rusijos gyventojai paprasčiausiai priverčiami pasikliauti tik ta melaginga informacija, kokia Kremliaus nurodymu transliuojama per televiziją. Šitaip daug paprasčiau apmulkinti liaudį. Prisimenant fašistinio propagandininko Jozefo Goebbelso kanonus – šimtą kartų pakartotas melas tampa tiesa. Kaip tik tokia tiesa reikalinga Rusijos prezidentui V.Putinui.
Tačiau ir tarp Rusijos gyventojų atsiranda žmonių, bandančių šalies įvykiuose įžvelgti tiesą. Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį per Rusiją nusirito liaudies iniciatyvų banga – už federalinių respublikų sukūrimą Rusijos Federacijos sudėtyje. Aktyvistai iš Novosibirsko, Sverdlovsko, Kaliningrado ir kitų miestų siekė, kad būtų viešai diskutuojama dėl naujų federalinių darinių Rusijoje. Tačiau, kaip visuomet, įsikišo FSB, nepatenkintuosius „uždarė“, o įbaugintų gyventojų nuomonė ir vėl tapo vienareikšmė.
Kitas pavyzdys. Tūkstančiai Donbase žuvusių Rusijos piliečių sukėlė šalies visuomenės pasipiktinimą. Į tai buvo atsakyta naujai suformuluota Kremliaus žinia: „Rusijos piliečiai Ukrainoje gal ir kariauja, tačiau tik savanoriškai“. Ši žinia tuojau pat buvo išplatinta per daugybę šaltinių – televizijos kanalu „Vesti 24“, oficialiais interneto portalais, Rusijos lyderių ir rusiškųjų teroristų vadeivų pareiškimais. Tokios skubios ir visuotinės informacinės reakcijos požymiai rodo, jog buvo atlikta įprastinė propagandinė Maskvos akcija, turėjusi sureaguoti į atsiradusias „neteisingas nuomones“.
Čia verta pažymėti, jog į šalyje atsirandančias antiputiniškas nuotaikas Kremlius reaguoja nedelsdamas. Rusijos informacinio saugumo sistema negalėtų egzistuoti be visuomenės nuomonės būklės kontrolės. Atsižvelgiama į bet kokį rusiškosios auditorijos informacinius svyravimus ir jie kruopščiai analizuojami.
Ir Rusija iš tiesų turi efekyvius visuomenės nuomonės tyrimo „lakmuso popierėlius“. Visuomenės nuomonių kontrolę Kremlius atlieka savais instrumentais:
Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras (RVNTC, rus. ВЦИОМ) – oficialiai įpareigotas užtikrinti Rusijos regionuose vykstančių politinių, socialinių ir ekonominių procesų išsamų tyrimą. RVNTC veikia kaip valdymo ir informacinės analitikos centras bei susijęs su keletu vadinamųjų „nepriklausomų“ tyrimo organizacijų, kurios išvardytos žemiau:
– tarptautinė tyrimo agentūra „Eurazijos monitorius“, kurį įsteigė RVNTC ir kurios uždavinys – užduočių vykdymas užsienyje. Oficialiai šiai agentūrai pavesta tyrinėti visuomenės nuomonę postsovietinėje erdvėje. Agentūrą sudaro šešiolika tyrimo kompanijų, veikiančių visose valstybėse, anksčiau buvusiose SSSR sudėtyje. Iki konflikto Donbase „Eurazijos monitorius“ vaisingai darbavosi Ukrainoje, Baltarusijoje ir Kazachstane. Yra didelė tikimybė manyti, jog šios agentūros veikla Ukrainoje buvo susijusi su žvalgybinio pobūdžio informacijos rinkimu;
– fondas „Visuomenės nuomonė“ (FVN, rus. ФОМ) – nepriklausoma sociologinė tarnyba, taip pat kilusi iš RVNTC. Pasak oficialios informacijos, FVN tyrinėja „pagrindinius rodiklius – vadovaujančių politikų ir politinių partijų elektoralinius reitingus, visuomenės nuomones ir nuotaikas, pasitikėjimo vyriausybe reitingus“, o taip pat seka „šalies gyventojų dažniausiai aptariamų temų –vadinamųjų „visuomeninių indikatorių“ –pakitimus“;
– autonominė nekomercinė organizacija „Analitinis Jurijaus Levados Centras“ (rus. АНО „Левада-Центр“) – taip pat kilęs iš RVNTC. „Levados centrui“ talkina interviu organizavimo partnerių tinklas 67-iuose šalies regionuose, o taip pat partnerystės ryšiai palaikomi su analogiškais centrais NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) ir Baltijos šalyse.
Operatyvinei informacijai surinkti įvairiuose Rusijos regionuose yra išplėtotas vadinamųjų „tyrimų organizacijų“ tinklas: „KM grupė“ (Maskva), centras „Visuomenės nuomonė“ (Tverė), tyrimų centras „Sociumas“ (Volgogradas), centras „Regional Analytics & Information“ (Nižnyj Novgorodas) ir kiti.
Tokie yra taktiniai sistemos elementai, kurių oficialus uždavinys – gauti vadinamuosius „pjūvius“, rodančius visuomenės nuomonę politikos, ekonomikos, kultūros, švietimo, religijos, verslo sferose. Be pagrindinių užduočių, šie visuomenės nuomonės tyrimo centrai atlieka darbą, kurio rezultatai leidžia susipažinti su Kremliaus informacine įtaka vidaus auditorijai (t.y. Rusijos gyventojams). Informacijos iš Rusijos regionų surinkimas ir apibendrinimas leidžia per trumpą laiką įvertinti informacinę situaciją tolimuose šalies regionuose ir suformuoti pasiūlymus dėl vidaus propagandos pakoregavimo.
2007-aisiais metais Fondo „Visuomenės nuomonė“ prezidentas A.Oslonas vienoje iš savo paskaitų akcentavo, jog visuomenės nuomonė turėtų būti vertinama ne tik kaip tam tikras visuomenės veidrodis, bet ir kaip instrumentas, darantis įtaką auditorijai. Įvairių visuomenės nuomonės tyrimų rezultatų viešas demonstravimas įteigia auditorijai reikiamą suvokimą apie visa, kas vyksta šalyje.
Žmogus, kuriam pademonstruojami visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai, neretai susikuria dingstį nebepasitikėti savo ankstesniuoju požiūriu. Jis verčiamas nenorom keisti savo asmeninę poziciją ir pasikliauti autoritetingu „visuomenės nuomonės tyrimu“. Ir kai klaidinančiais tyrimų rezultatais ima manipuliuoja dar ir žiniasklaida, tada ir vyksta vadinamasis visuotinės sąmonės „zombinimas“.
Akivaizdu, jog kaip tik tokiomis priemonėmis „piešiami“ neįtikėtinai aukšti pasitikėjimo Putinu reitingai, įperšamos Kremliui naudingos idėjos ir formuojama Rusijos gyventojų visuomenės nuomonė.
Būtent taip 2014-ųjų kovo mėnesį ir buvo sukurpti Krymo visuomenės nuomonės apklausos rezultatai. To laikotarpio įvykių analizė parodė, jog likus savaitei iki „Krymo referendumo“, buvo įsteigtas vadinamasis „Krymo respublikinis politinių ir sociologinių tyrimų institutas“. Apie jį labai mažai žinoma, net internete nėra šio instituto tinklalapio. Šiam „virtualiam dariniui“ vadovauti anuomet buvo paskirtas kažkoks Vladimiras Osipenka, anksčiau neturėjęs nieko bendro su sociologiniais tyrimais. Buvęs Krymo 6-ojo šaukimo Aukščiausiosios tarybos deputatu nuo Regionų partijos, jis sugebėjo skubiai persimesti į rusiškąją partiją „Rodina“. Matyt, ten priimami ukrainiečiai – perbėgėliai.
Šis „Krymo respublikinis politinių ir sociologinių tyrimų institutas“ (KRPSTI) – pusiau uždara struktūra. Panašu, jog išskyrus „Krymo referendumą“, V.Osipenka šioje srityje daugiau nepasireiškė.
Ta proga atkreiptinas dėmesys į vieną įdomią detalę: „Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centro“ vadovas Valerijus Fiodorovas betarpiškai prižiūrėjo KRPSTI veiklą. „Krymo referendumo“ metu V.Fiodorovas apie KRPSTI atsiliepdavo labai palankiai ir jį apiberdavo komplimentais. Tuo laikotarpiu V.Fiodorovo „Rusijos visuomenės nuomonės tyrimo centras“ ėmėsi labai aktyviai „talkinti“ KRPSTI ir net padėjo platinti informaciją apie Krymo plebiscitą. Kol Krymo gyventojai bandė suvokti, iš kur atsirado „vieningi“ skaičiavimų rodikliai, rusiškoji žiniasklaida, pasitelkusi „informacinės bangos“ metodą, jau ištrimitavo visam pasauliui, jog Krymas ir vėl tapo rusiškas.
Štai taip ir atsiranda tokie „uždebesių“ rodikliai.
Dar pažymėtina: šiuo metu KRPSTI pertvarkytas į Fondo „Socialinių ekonominių ir politinių tyrimų institutas“ Krymo skyrių (rus. КОФ ИСЭПИ), kuriam vadovauja A.Formančiukas. Fondo tinklalapyje neslepiama, jog ši struktūra atlieka intelektualaus centro vaidmenį, kai reikia priimti sprendimus, ir pirmiausia – Krymo vidaus politikos klausimais.
Šio instituto Maskvos vadovybė paaiškino, jog Krymo filialo įsteigimo tikslas – padėti Krymo ir Sevastopolio nevyriausybinėms organizacijoms paskirstyti 2014-ųjų metų prezidentines subsidijas. Kitaip tariant – aneksuotame Kryme įtvirtinti Kremliui palankią informacinę platformą.
Skelbdamas duomenis apie Kryme vykusius paskutinius rinkimus į vietos valdžios organus, minėto Fondo instituto Krymo skyrius nepasivargino fiksuoti užrašus, aptiktus ant rinkimų biuletenių: „Krymas – tai Ukraina“, „Prieš Putiną“, „Šlovė Ukrainai“ ir daug kitų. Vietos sociologai taip pat nepanoro kalbėti ir apie nuvalkiotas technologijas, kai būdavo balsuojama už kitą asmenį, kai vienam ir tam pačiam žmogui išduodami keli biuleteniai, apie vadinamąsias „karuseles“, „paruošų įmetimus“ ir panašius dalykus. Į Maskvą išsiunčiamos vien tik „rafinuotos“ ataskaitos.
Panašu, jog Rusijos struktūrų, tiriančių visuomenės nuomonę šalies viduje, sisteminė veikla labai primena informacinę kontržvalgybą, kurios uždavinys – rasti ir nukenksminti informacines grėsmes ir pavojus, aptinkamus rusiškoje auditorijoje.
Be savo pagrindinių funkcijų, visi šie visuomenės nuomonės tyrimo centrai vykdo Kremliaus užduotis: ieško reikiamos informacijos ir, skleisdami iškreiptus tyrimų duomenis, daro informacinį ir psichologinį poveikį masinei šalies vidaus auditorijos sąmonei.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas
Tiesos.lt taip pat kviečia susipažinti su šio teksto autoriaus, Ukrainos Karinių-politinių tyrimų centro informacinio saugumo eksperto Viačeslavo Gusarovo straipsniu apie veiksnius, turinčius įtakos ukrainiečių sąmonei, ir apie pasipriešinimą manipuliacijoms visuomenės nuomone. Perskaityti galima ČIA.