Gintaras Mikšiūnas | lzinios.lt
Vengrija – vienintelė šalis Europos Sąjungoje (ES), kuri laikosi griežtos nacionalinės politikos dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo užsieniečiams. Patys vengrai tikisi dėl to atsidurti Europos Teisingumo Teisme, tačiau nusileisti dėl savo pozicijų Briuseliui jie kol kas neketina.
Apie tai, kaip vengrai išsprendė žemės pardavimo užsieniečiams klausimus, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, LŽ kalbino Vengrijos žemės ūkio rūmų prezidento kabineto vadovą Zoltaną Lazarą.
Kokį pereinamąjį laikotarpį dėl žemės pardavimo užsieniečiams Vengrija buvo išsiderėjusi stodama į Europos Sąjungą?
Buvo nustatytas septynerių metų pereinamasis žemės pardavimo užsieniečiams laikotarpis, kai Vengrija, kaip ir Lietuva, į Europos Sąjungą įstojo 2004 metų gegužės 1 dieną. Visuomet siekėme neleisti užsienio piliečiams įsigyti Vengrijoje žemės. 2011 metais šis draudimas pratęstas 3 metams. Taigi, draudimas įsigyti žemę ne Vengrijos piliečiams baigiasi kitų metų gegužės 1-ąją.
Kokie šiuo metu Vengrijoje galioja įstatymo reikalavimai, susiję su žemės įsigijimu ne šalies piliečiams?
Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti tik Vengrijos fiziniai asmenys. Vienintelė išimtis – ES piliečiai, gyvenantys Vengrijoje ir vykdantys čia žemės ūkio veiklą ne mažiau kaip trejus metus. Nei Vengrijos, nei užsienio verslo įmonės negali pirkti žemės ūkio paskirties žemės. Kita vertus, tiek Vengrijos, tiek užsienio šalių verslo įmonės gali naudoti ar nuomoti žemę.
Kokia Vengrijos vyriausybės ir ūkininkų organizacijų pozicija dėl žemės pardavimo užsieniečiams po 2014 metų? Ar planuojate vykdyti visus Briuselio reikalavimus?
Vengrijos vyriausybė, Žemės ūkio rūmai ir šalies ūkininkų organizacijos laikosi pozicijos, kad Vengrijos žemė turi išlikti vengrų nuosavybe. Be to, turi būti užkirstas kelias įsigyti žemę spekuliaciniais tikslais, siekiant taip investuoti kapitalą. Reglamentas turi sudaryti galimybes žemę įsigyti ūkininkams, kurie yra pasirengę ir gali ją dirbti.
Po 2014 metų gegužės 1-osios nebegalėsime drausti žemės parduoti užsieniečiams, tačiau bus taikomi apribojimai, kurie neleistų diskriminuoti mūsų šalies ir jos piliečių.
Vengrijos parlamentas šių metų birželį priėmė naują įstatymą dėl žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemės apyvartos, kuris palengva įsigalios iki 2014 metų gegužės. Pagal šį įstatymą žemę galės įsigyti visi fiziniai asmenys, tačiau tik iki 1 hektaro. Norintieji įsigyti daugiau žemės privalės atitikti griežtus reikalavimus. Naujajame įstatyme įvesta „ūkininko” sąvoka, apimanti asmenis, vykdančius profesinę žemės ūkio veiklą. Pagal įstatymą ūkininkais gali būti tiek Vengrijos, tiek ir kitų šalių narių piliečiai, turintys šalies įstatymais pripažįstamą išsilavinimą žemės ūkio ar miškininkystės srityje, arba tie, kurie Vengrijoje užsiėmė žemės ūkio veikla bent trejus metus. Todėl verslo įmonės nebegalės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.
Kalbant apie pasinaudojimą pirmumo teise perkant ar nuomojant žemę, kaip ir pagal dabar galiojančius įstatymus, naujasis įstatymas numato pirmumo teisę šalies gyventojui, šeimos nariui ir jauniesiems ūkininkams.
Vienas iš svarbiausių naujojo įstatymo reikalavimų, kad žemės įsigijimą turės patvirtinti žemės komitetas, kurį išsirinks patys Vengrijos ūkininkai. Šiuo atveju komitetas turės veto teisę. Tokiu būdu valstybė kontroliuos visą Vengrijos žemės rinką.
Kaip ketinate ginti Vengrijos interesus, jei ES taikys sankcijas už sutarties nesilaikymą?
Vengrijos žemės ūkio rūmai pritaria naujojo žemės įsigijimą reglamentuojančio įstatymo koncepcijai. Į šį klausimą turėtų atsakyti Vengrijos kaimo plėtros ministerija.