Vengrija nebegali būti laikoma visiškai demokratiška šalimi, tvirtina ES įstatymų leidėjai paskutiniame išpuolyje prieš Orbano vyriausybę

Europos įstatymų leidėjai kaltina esant autokratiška Vengriją, valdomą Premjero Viktoro Orbano, kurio valdančioji Fideš partija balandį buvo pakartotinai išrinkta dviejų trečdalių daugumos balsais.

Vengrija nebegali būti laikoma pilnai veikiančios demokratijos šalimi ir į ją turėtų būti žiūrima kaip į „hibridinį rinkiminės autokratijos režimą“, – teigė ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtas pranešimas.

Europos įstatymų leidėjai ketvirtadienį 433 balsais prieš 123priėmė neprivalomą, bet reikšmingą rezoliuciją, kritikuojančią demokratijos principus Vengrijoje. Ši rezoliucija priimta, nepaisant to, kad Vengrijos vyriausybė užsitikrino triuškinančią pergalę dviem trečdaliais balsų šių metų balandžio mėnesį ir turi vieną stipriausių demokratinių įgaliojimų mandatą visoje Europoje. Rinkimai taip pat buvo įvertinti kaip laisvi ir teisingi daugybės nepriklausomų rinkimų stebėtojų.

Nepaisant to, pranešime spaudai po balsavimo EP pasmerkė „tyčines ir sistemingas Vengrijos vyriausybės pastangas“ kenkti Europos vertybėms ir poreikiams.

Be to, jame teigiama, kad padėtis Vengrijoje pablogėjo tiek, kad dabar ji gali būti laikoma „rinkiminės autokratijos šalimi“.

Pranešimas spaudai kaltina tuo, ką vadina demokratijos „atsitraukimu“, tiek Viktoro Orbano Fideš administraciją, tiek Europos Komisiją, kuri, kaip teigiama, pablogino situaciją praleidusi progą įsikišti. Toliau tekste EP nariai ragino ir toliau nepervedinėti ES atkūrimo fondų lėšų į Vengrijos iždą „tol, kol ši šalis nesutiks su ES rekomendacijomis ir teismo sprendimais“.

Nuolatinė Vengrijos kritika vyksta nuo 2018 m., kai EP nariai pirmą kartą suaktyvino 7 straipsnio procedūrą, laikomą galingu įrankiu, galiausiai galinčiu atimti iš valstybės narės balsavimo teises. Vienintelė kita šalis, kuriai galėtų būti taikoma 7 straipsnio procedūra, yra Lenkija, kuri taip pat ir toliau nesunkiai išsirenka konservatyvią nacionalinę vyriausybę, keliančią nerimą federalistams, už globalizmą pasisakantiems pareigūnams Briuselyje, tarp kurių daugelis užima savo pareigas be demokratinių įgaliojimų.

Kad būtų imtasi šių veiksmų prieš nusižengėlį, 7 straipsnis reikalauja kitų šalių narių vienbalsio balsavimo, o Lenkija ir Vengrija yra susitarusios blokuoti vienas kito procedūrą.

Laikydamiesi „daugiaplanio“ metodo Vengrijai diskredituoti EP nariai išvardijo kai kurias pagrindines jų susirūpinimo sritis, įskaitant šalies konstitucinę ir rinkimų sistemas, teisėjų nepriklausomybę, korupciją ir interesų konfliktus.

„Akademinė laisvė, religijos laisvė, asociacijų laisvė, teisė į lygiavertį elgesį, įskaitant LGBTIQ teises, mažumų, taip pat migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teises, taip pat yra problemiškos“, – rašoma pranešime spaudai.

Paprašytas pakomentuoti rezoliuciją vienas EP narys, kairiosios pakraipos Prancūzijos Žaliųjų partijos politikas Gwendoline Delbos-Corfield sakė: „Šio pranešimo išvados yra aiškios ir neatšaukiamos: Vengrija nėra demokratinė valstybė. Labiau nei bet kada Parlamentui reikėjo užimti šią poziciją atsižvelgiant į nerimą keliantį Vengrijos teisinės valstybės principų atsisakymą.“

Kraštutinis federalistas ir liberalas, EP narys Guy Verhofstadt, žinomas kaip vienas turtingiausių EP narių visame Briuselyje, Tviteryje rašė: „Nežinau, kas blogiau: ar kad mes veisiame autokratiją ES viduje… ar kad tiek daug EP narių, valstybių vadovų ir Komisija vis dar leidžia tam vykti. Sustabdyk Orbaną! Dabar nebeduokite jam ES finansų ir #EUCO galių! “

Prieš balsavimą, EP nariai nuo Fideš partijos buvo įniršę, kad Vengrijos kairiosios pakraipos opozicijos politikai nusiteikę balsuoti už tai, jog pasmerktų savo šalį ir taip atimtų iš Vengrijos vyriausybės galimybę gauti labai reikalingą ES finansavimą, padedantį palengvinti Vengrijos vartotojams Europą apėmusią pragyvenimo išlaidų krizę.

„Nepajėgiamos apmokėti sąskaitos už elektrą ir dujas, žlungantys verslai, gresiantis nedarbas ir nesaugumas – štai į ką Europa turėtų reaguoti, o ne vykdyti politinę raganų medžioklę prieš Vengriją“, – pabrėžė Balász Hidvéghi.

„Mes matome, kad nors tarp Europos Komisijos ir Vengrijos vyriausybės vyksta konstruktyvios derybos, čia vyksta stigmatizavimas, kurstymas ir problemų kūrimas“,-pridūrė Vengrijos EP narė Kinga Gál.

„Šis tekstas yra dar vienas federalistinių Europos politinių partijų bandymas pulti Vengriją ir jos krikščioniškai demokratišką, konservatyvią vyriausybę dėl ideologinių priežasčių“,-toks buvo rašytinis atsakas į pranešimą, kurį solidariai pasirašė konservatyvūs EP nariai iš Ispanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos ir Vengrijos.

Kai kurie eurokratai, įskaitant ES biudžeto komisarą Johannes‘ą Hahn‘ą, nori sumažinti Vengrijos gaunamą ES finansavimą iki 70 procentų, kol ši šalis įgyvendins, Europos Komisijos manymu, priimtinas priemones.

Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga Briuselyje nuo praėjusios savaitės dalyvavo derybose su ES pareigūnais. Pirmadienį ji paskelbė naują informaciją, kurioje teigė: „Mes tikime dialogu, pagrįstu abipuse pagarba“. Ji pažadėjo tęsti darbą „siekdama užtikrinti, kad Vengrijos žmonės galėtų naudotis ištekliais, kurių nusipelno.“

Šaltinis: Remix News

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
17 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
17
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top