„Lietuvos žinios“ | Viljama Sudikienė
Suomijos švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Šalis nuo seno garsėja aukštu švietimo lygiu ir nuolat pirmauja tarptautinėse švietimo vertinimo lentelėse. O šiuo metu Suomija permąsto, kaip ji mokys jaunąją kartą skaitmeniniame amžiuje. Jos siekis – kad ugdymo esmė būtų ne tik dalyko žinojimas, bet ir įgūdžiai.
Žvarbus rytas atokiame Suomijos kaime, bet šios klasės moksleiviai yra visai kitur – senovės Romoje. Interaktyviojoje klasės lentoje mokytojas demonstruoja vaizdo medžiagą su vaidybiniais elementais – dvylikamečiai stebi Pompėją sunaikinusį Vezuvijaus išsiveržimą. Grupelėmis jie išsitraukia savo mini skreitinukus. Užduotis – palyginti senovės Romą su šių laikų Suomija. Viena grupė nagrinėja Romos pirtis ir modernius prabangius SPA centrus, kita – Koliziejų ir šiuolaikinius stadionus. Jie pasitelkia 3D spausdintuvus, kad sukurtų romėniškų pastatų miniatiūras, kurios galiausiai bus panaudotos visos klasės žaidime ant lentos.
Tai šiek tiek kitokia istorijos pamoka Hauho bendrojo lavinimo mokykloje. Moksleiviai įgyja ir technologinių, tyrinėjimo, komunikavimo bei kultūrinio supratimo įgūdžių. „Kiekviena grupė tampa savo temos, kurią pristatys visai klasei, eksperte“, – aiškina mokytojas. Žaidimas ant lentos yra projekto, vykdomo lygiagrečiai su įprastu mokymu, kulminacija.
Svarbiausias įgūdis – kritinis mąstymas
Jau beveik du dešimtmečius Suomija yra pelniusi reputaciją šalies, kurios švietimo sistema – viena geriausių pasaulyje. Suomijos penkiolikmečiai nuolat pelno aukščiausias vietas pasauliniuose „Pisa“ reitinguose iš skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų. Ekspertus visame pasaulyje žavi Suomijos vaikų, kurie pradeda eiti į mokyklą tik nuo septynerių metų, turi trumpas pamokas, ilgas atostogas, palyginti mažai namų darbų ir jokių egzaminų, akademiniai rezultatai.
Nepaisydama šių puikių laimėjimų, Suomija keičia mokymo sistemą, nes gerai suvokia, jog tai gyvybiškai svarbu skaitmeniniame amžiuje, kai vaikai nebesiremia vien knygomis ir tuo, ką išgirdo klasėje, kad įgytų žinių. 2016 metų rugpjūtį kiekvienai Suomijos mokyklai tapo privaloma mokyti pasitelkiant daugiau bendradarbiavimo, leidžiant moksleiviams pasirinkti norimą temą ir pagal ją rikiuoti dalykus. Inovatyvus technologijų ir šaltinių už mokyklos ribų, tokių kaip ekspertai ir muziejai, panaudojimas yra viena esminių tokio mokymo dalių.
Projekto, arba reiškiniu grindžiamo mokymosi (phenomenon-based learning, PBL), tikslas yra suteikti vaikams įgūdžių, būtinų XXI amžiuje. Edukacinės psichologijos profesorė Helsinkio universitete Kirsti Lonka kaip vienus svarbiausių įgūdžių nurodo kritinį mąstymą, kad būtų galima atskirti suklastotas naujienas ir išvengti kibernetinio kvailinimo, bei techninį gebėjimą instaliuoti antivirusines programas ir prijungti spausdintuvą.
Ji nurodo, kad tradiciškai mokymasis apibrėžiamas kaip dalykų, tokių kaip aritmetika ar gramatika, ir faktų, kuriuos reikia išmokti, sąrašas, kiek pagražintas, pavyzdžiui, pilietiškumo ugdymu. „Realiame gyvenime mūsų smegenys nėra suraikytos į šias disciplinas; mes mąstome labai holistiškai. O kalbant apie pasaulio problemas, tokias kaip globalios krizės, migracija, ekonomika, iškraipyta tiesa (tai vadinama nauju terminu „post-truth era“ – red.), tampa aišku, kad iš tiesų nesuteikiame savo vaikams įrankių veikti šiame tarpkultūriniame pasaulyje“, – aiškina ji.
Straipsnio tęsinį skaitykite lzinios.lt portale ČIA.