2014 m. rugsėjo 12 d.
Rugsėjo 12-ąją lietuvių visuomenė tyliai paminėjo filosofo Arvydo Šliogerio 70-metį.
Tiesos.lt siūlo prisiminti 1992 metais publikuotą profesoriaus esė.
… galbūt paslaptingiausias dalykas šioje žemėje yra pastovumas ir tapatybė. Didžiausią nuostabą man visada keldavo tai, kad aš galiu sugrįžti į tą patį namą, kasdien pasimatyti su tuo pačiu medžiu, pažvelgti į tą pačią žvaigždę, išvysti tą pačią moterį …
… taip mes susipažįstame su daiktais ir juos pamilstame. Taip į šį pasaulį ateina dar vienas nuostabus dalykas – meilė. Taip atsiranda meilės laukai. Taip mes atsiveriame būčiai …
… netgi tai, ką mes vadiname kaita ir tapsmu, yra pastovu. Heraklitas klydo. Galima įbristi į tą pačią upę. Ne dukart, o daug sykių …
… upė teka ir mainosi, bet joje yra sietuvų. Tai skaidriausios ir giliausios upės vietos. Jose gyvena didelės ir kilnios žuvys. Sietuvų ramybė vis ta pati. Sietuvos nekinta …
… istorijos upė irgi turi sietuvų. Jei jų nebūtų, nebūtų ir istorijos. Istorija tikra savo nekintamumu. Savo sietuvų ramybe. Mes ieškome istorijos sietuvų ir nugrimztame į jų gelmę ir skaidrumą …
… ir retkarčiais mums pavyksta sietuvose išvysti kilnios žuvies šešėlį. Jos žvyno blyksnį. Grožio vaivorykštę. Tiesos ribuliavimą …
… dabar sietuvos nyksta. Jas užneša dumblas. Jų vanduo drumsčiasi. Miršta kilnios žuvys …
… bet mumyse nemiršta sietuvų ilgesys …
… ir mes nuolat sugrįžtame prie būties sietuvų …
Publikuojama iš knygos: Arvydas Šliogeris, Sietuvos. Eseistikos rinktinė, Vilnius: Mintis, 1992, p. 5–6.