Siūlome prisiminti klasikinį sovietų propagandos tekstą, „demaskuojantį“ to meto disidentus seserį Nijolę Sadūnaitę ir kunigą Robertą Grigą kaip „tarybinės santvarkos“ priešus. Žinių agentūra ELTA šį savo darbuotojo Balio Bučelio propagandinį straipsnį išplatino „tarybinei spaudai“ iš karto po 1987-ųjų rugpjūčio 23-iąją disidentų surengto mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Istorinis tekstas padeda geriau pažinti dabartinės propagandos ištakas ir liudija šiandien stebėtinai gyvą sovietmečio tradicijos tąsą. Tomis dienomis „tarybiniai žurnalistai“ tokius tekstus buvo verčiami rašyti valdžios. Įdomu, kas panašius propagandinius tekstus verčia rašyti vadinamuosius politikos apžvalgininkus ir „nepriklausomus žurnalistus“ šiandienos Lietuvoje?
Juodos nacionalizmo spalvos
N. Sadūnaitė, 49 metų moteris be aiškaus užsiėmimo, pasivadino kovotoja už Lietuvos laisvę. Beje, „Lietuvos laisvės kovotojais“ save ir pokario metais miškuose veikusios buržuazinių nacionalistų gaujos, kurių aukų pilna kiekvienose kapinėse. Vakarų radijo stotys dar vadina Sadūnaitę sąžinės belaisve. Taip, su laisve jai teko atsisveikinti. Už aiškiai antitarybinio turinio literatūros gaminimą, mūsų tikrovės šmeižimą 1975 metais ji buvo nuteista 3 metus kalėjimo ir tiek pat laiko nutrėmimo. Bet dėl sąžinės…
Prisidengus giliai religingos moters skraiste, supykusi vos ne ant viso pasaulio, kiekvienoje pakampėje ji ieško būtų ir nebūtų dalykų. Kas nepatinka jai – tas negerai visiems, o kalta Tarybų valdžia. Svarbiausia tokiems žmonėms – savireklama. Reklama įžūli, įgyta bet kuria kaina. Jeigu naudinga, galima spekuliuoti religija, jeigu reikia – ir nacionaliniais jausmais. Užsienis išgirs ir pagirs. Vakaruose pradėti leisti Sadūnaitės raštai. Kiekvienas poros mokyklinių sąsiuvinių apimties rašinys, juodinantis mūsų tikrovę, solidžiai vadinamas tomu. Žiūrėkite, kokie mes: rašytojai, mąstytojai, vos ne teoretikai!
Galimas daiktas, ilgainiui pasirodys ir poezijos rinktinės. Vienas tokių „poetų“ darbuojasi Širvintų rajone. Tai Kiauklių bažnyčios zakristijonas Robertas Grigas. Jis irgi aktyviai reiškėsi nacionalistų sueigoje. Bene svarbiausias jo posmų herojus – „broliai sakalai“, kurie pokario metais žudė tarybinius aktyvistus, šaudė kiekvieną, kuris buvo ne su jais. Ne vieną maldą tokiems paskyrė ir Grigo darbdavys, Kiauklių bažnyčios klebonas Rokas Puzonas. Nenuostabu: jo tėvas tais laikais irgi siautėjo Ukmergės apylinkėse, vadinosi tai „Putinu“, tai „Gediminu“. Tą dieną, kai Grigas bandė mitinguoti Vilniuje, kunigas Puzonas juodino mūsų gyvenimą iš bažnyčios sakyklos.
Širvintų, Klaipėdos, Kretingos rajonuose įvyko gyventojų sueigos, kurių metu žmonės pasakė visą tiesą apie šiuos nacionalistus. Tikintieji, pavyzdžiui, piktinosi Kretingos rajono Mikoliškių bažnyčios vargonininku Alfonsu Bumbuliu, kuris galvotrūkčiais lėkė į sambūrį, palikęs maldai susirinkusius žmones be vargonų muzikos. Priminė jie ir piktus šmeižtus, kurie kartas nuo karto nuskamba per pamokslus bažnyčiose, pasakė savo nuomonę ir apie parašų rinkėjus, besisukančius dažniausiai aplink senyvo amžiaus žmones ir juos apgaudinėjančius. Susirinkimai, griežtai pasmerkę nacionalistus ir religinius ekstremistus, įvyko daugelyje darbo kolektyvų, kultūros bei švietimo įstaigose.
Gali kilti klausimas: ar ne per daug dėmesio tokiems žmonėms? Juk jų – vos kelios dešimtys. Taip, tačiau…
Bet koks ekstremizmas niekada nepripažino objektyvios tiesos, negali pakęsti kitos nuomonės, jis kategoriškas ir dažniausiai grubus. Susimaišęs su nacionalizmu, jis tampa ir visiškai aklas. Būtent į tokius žmones orientuojasi užsienio propaganda; drabstyti purvą parankiau svetimomis rankomis.
Su kiekviena diena mūsų visuomenėje vis labiau plečiasi demokratija, viešumas. Pakilome į ryžtingą kovą su biurokratizmu, socialinės neteisybės apraiškomis, iš naujo peržiūrime savo istorines, kultūrines, estetines vertybes. Tai darome gerai pasvėrę kiekvieną žingsnį, sumanymą, tardamiesi su visuomene.
Tad ar galime leistis juodinami?
B. Bučelis (ELTA)
Kūrybinė užduotis kūrybingiems skaitytojams: palyginkite šį klasikinį tarybinį tekstą su mūsų dienų propagandiniais straipsniais, pastebėkite jų panašumus ir skirtumus – susumuokite, kurių daugiau.
Vladimiras Laučius. Galios žaidimo formulė: „už teisingumą – vadinasi, prieš teisėtvarką“
Eglė Samoškaitė. Prie Seimo buvo liejama tulžis ant teisėsaugos, peikiamas parlamentas, ginama N.Venckienė
Iš propagandos frontų. Birželio 14-ąją prezidentė įveikė Žygaičių obskurantizmą ir atvėrė vartus „Lietuvos progresui“
Iš propagandos frontų: prižiūrimą žiniasklaidą ištiko isterija (papildyta 2013-05-13)
Iš propagandos frontų. FNTT skandalas po metų: ko vertos DELFI pateiktos sociologų įžvalgos?
Iš propagandos frontų. Rimvydas Valatka: propagandiniai resursai neišsemiami
Iš propagandos frontų. Dovydas Pancerovas: Te visad šviečia saulė!
Iš propagandos frontų. VSD intelektinės mokyklos augintiniai: Vae victis!
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam