Prezidentei pritarus ir Seimui balsavus už Vytenio Povilo Andriukaičio kandidatūrą į Europos Sąjungos komisarus, Tiesos.lt primena šiuose svarstymuose visiškai nutylėtą 2004 metų liepos 27 dienos Seimo Antikorupcijos komisijos išvadą dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydo Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio galimai padarytų veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu, vertinimo. Siūlome susipažinti ir su pažyma dėl šioje išvadoje minimų Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmų.
Atsižvelgdama į Seimo Pirmininko A.Paulausko 2004-07-16 prašymą, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą, Komisija įvertino Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydas Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, kitų valstybės tarnautojų veiksmus ir pateikė pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, sudarančių sąlygas korupcijai, pakeitimo.
Komisijos išvada ir spendimai šiais klausimais priimti 2004 m. liepos 26 ir 27 d. posėdžiuose.
DĖL SEIMO NARIŲ VYTENIO POVILO ANDRIUKAIČIO, VYTAUTO KVIETKAUSKO, ELIGIJAUS MASIULIO, GINTARO STEPONAVIČIAUS, ARVYDO VIDŽIŪNO, RAIMUNDO PALAIČIO IR KLEMENSO RIMŠELIO GALIMAI PADARYTŲ VEIKSMŲ, NESUDERINAMŲ SU SEIMO NARIO STATUSU, VERTINIMO
2004-07-27
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija),
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko Artūro Paulausko 2004 m. liepos 16 d. prašymą Nr. 010-S-137,
remdamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu,
įvertinusi l.e. generalinio prokuroro pareigas Gintaro Jasaičio 2004-07-26 raštu Nr. 8.2.-2227(02), 2004-07-22 raštu Nr. 8.2.-22278(17) ir 2004-07-26 raštu Nr. 8.2-2291(17) pateiktą informaciją dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus, Arvydo Vidžiūno, Raimundo Palaičio ir Klemenso Rimšelio veiksmų, kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, Lietuvos Respublikos Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę, sudarytos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2320, pateiktą informaciją, išklausiusi minėtų Seimo narių paaiškinimus,
išnagrinėjo klausimą dėl Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno galimai padarytų veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu vertinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Komisija buvo prašyta įvertinti minėtų Seimo narių veiksmus, išvadoje pateikiamas minėtų Seimo narių veiksmų vertinimas, tačiau kadangi Komisijai pateiktoje medžiagoje yra duomenų ir apie kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiklą, joje pasisakyta ir dėl kitų Seimo narių bei valstybės tarnautojų veiksmų.
Komisija n u s t a t ė:
1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyboje 2004 m. sausio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04. Ikiteisminio tyrimo metu 2004 m. sausio 21 d. atliekant kratą UAB „Rubikon“ direktoriaus Arūno Mačiuičio darbo kabinete Meistrų g. 12, Vilniuje (toliau – krata) buvo rastas ir paimtas nešiojamasis kompiuteris, optinė laikmena, kiti daiktai ir dokumentai. Apžiūrėjus paimtus daiktus ir juose esančius duomenis, įtarta, kad juose yra įrašų apie įvairias finansines operacijas laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2004-01-16, t. y. galimai neoficiali „Rubikon“ įmonių grupės buhalterija. Įtarta, kad buvo siekiama neteisėtai įgytus pinigus legalizuoti apgaulingai tvarkant įmonių buhalterinę apskaitą, ją slepiant ir tokiu būdu gaunant nedeklaruojamu bei neapmokestinamų pajamų, jas panaudoti „Rubikon“ įmonių grupės interesams tenkinti, valstybės tarnautojams, taip pat ir Seimo nariams, papirkti už pageidaujamų norminių aktų priėmimą. Šie įtarimai grįsti ir duomenimis, gautais iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir veikiančių bankų bei kredito įstaigų (oficialios įmonių buhalterijos).
2. Apžiūros metu išanalizavus kompiuteryje, optinėje laikmenoje ir dokumentuose esančius duomenis, įtarta, kad juose yra įrašų apie 2001–2003 metais išmokėtas įvairias pinigų sumas Lietuvos Respublikos Seimo nariams Vyteniui Povilui Andriukaičiui, Vytautui Kvietkauskui ir Arvydui Vidžiūnui.
3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba 2004 m. kovo 4 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-505-04 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d., 184 str. 2 d., 203 str. l d., 216 str., 220 str. l d., 222 str. ir 227 str. 2 d., dėl uždarosios akcinės bendrovės „Rubikon“ didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, patikėto turto iššvaistymo, neteisėtos juridinio asmens veiklos, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir valstybės tarnautojų papirkimo.
4. Vykdant Vilniaus apygardos teismo teisėjo sankcionuotą „Rubikon“ įmonių grupės akcininko Andriaus Janukonio telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, gauta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad telefoniniame pokalbyje su UAB „Rubikon“ direktoriumi A. Mačiuičiu jie galimai aptarė papirkinėjimo schemą, o „Rubikon“ įmonių grupės buhalterijoje šiam tikslui A. Janukonis ir A. Mačiuitis galimai susitarė numatyti konkrečias lėšas.
5. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu gauta duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad A.Janukonis, nuolat bendraudamas su atskirais Lietuvos Respublikos Seimo nariais, galimai juos papirkinėja, siekdamas „Rubikon“ įmonių grupei palankių norminių aktų priėmimo.
6. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2001-01-26 iki 2003-09-19 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš „Rubikon“ įmonių grupės akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio savo naudai didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 95 000 litų – už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose bei savivaldybėse svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus.
7. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu taip pat buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš „Rubikon“ įmonių grupės akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio savo naudai 25 000 litų kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – Lietuvos Respublikos Seimo narių įtakoj imą Lietuvos Respublikos Seime svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 str. papildymo įstatymu.
8. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų pagrindu taip pat buvo įtariama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, būdamas valstybės tarnautoju, laikotarpiu nuo 2002-06-13 iki 2002-11-07 Vilniuje tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė savo naudai iš „Rubikon“ įmonių grupės akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 40 000 litų – už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. Lietuvos Respublikos Seimo narių ir savivaldybių tarnautojų įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime ir rajonų savivaldybėse svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus, susijusius su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 14 straipsnio papildymo įstatymu, taip pat su UAB „Litesko“ ūkine veikla šilumos ūkio srityje Alytaus rajone bei Palangos mieste (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos 2004 m. liepos 14 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, baudžiamoji byla Nr. 07-1-505-04 ).
9. Tokiuose veiksmuose įžvelgęs Seimo narių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 3 d. (kyšininkavimas) požymių ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi, laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Gintaras Jasaitis 2004 m. liepos 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu dėl sutikimo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę.
10. 2004-07-13 Lietuvos Respublikos Seimas nutarė neduoti sutikimo Seimo narius Arvydą Vidžiūną, Vytautą Kvietkauską ir Vytenį Povilą Andriukaitį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jų laisvę.
11. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio l dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Nijolė Frolova 2004 m. liepos 14 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, nes nėra kompetentingos institucijos (Lietuvos Respublikos Seimo) leidimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną.
12. 2004 m. liepos 15 d. raštu Nr.8.2.-2226(02) Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką informuodama, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno veiksmai galimai nedera su Seimo nario statusu, Generalinė prokuratūra pateikė siūlymą svarstyti bei įvertinti jų veiksmus Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka.
13. 2004 m. liepos 16 d. raštu Nr. 010-S-137 Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymu įvertinti Lietuvos Respublikos Seimo narių Vytenio Povilo Andriukaičio, Vytauto Kvietkausko, Eligijaus Masiulio, Gintaro Steponavičiaus ir Arvydo Vidžiūno veiksmus ir prie prašymo pridedama medžiaga bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 punktu, perdavė šią medžiagą išnagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijai, prašydamas išsiaiškinti, ar minėti Seimo nariai nepadarė veiksmų, nesuderinamu su Seimo nario statusu, ir iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. pateikti išvadas dėl jų veiksmų vertinimo.
Komisija, įvertinusi surinktus klausimo nagrinėjimui reikšmingus duomenis, konstatuoja:
1. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko 2004 m. liepos 16 d. raštu Seimo Antikorupcinės komisijos prašoma išsiaiškinti, ar Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas nepadarė veiksmų, nesuderinamų su Seimo nario statusu ir pateikti išvadas dėl jų veiksmų vertinimo.
2. Asmenų padaryti veiksmai gali būti vertinami teisės ir etikos atžvilgiu. Taip pat gali būti pateikiamas jų politinis įvertinimas. Taigi išvada dėl galimai padarytų Seimo narių veiksmų, kurie nesuderinami su Seimo nario statusu, vertinimo gali būti pateikta, visų pirma, išanalizavus teisinės atsakomybės taikymo už minėtus veiksmus sąlygas.
3. Traukti už galimai padarytas nusikalstamas veikas Seimo narius baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn įgaliotos teisėsaugos institucijos ir teismas. Tokie įgaliojimai nepriklauso Seimo kompetencijai. Antra vertus, ta pati veika gali turėti ir nusikalstamos veikos, ir Konstitucijos ar kitų teisės aktų pažeidimo požymių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime konstatavo, jog „kai kada tie patys neteisėti veiksmai gali užtraukti ir konstitucinę, ir kitokią teisinę atsakomybę, pvz., baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikaltimą. Ar, be konstitucinės atsakomybės, jie užtraukia dar ir kitokią teisinę atsakomybę, priklauso nuo to, ar teisinė sistema pripažįsta, kad tais pačiais neteisėtais veiksmais gali būti pažeidžiami ne tik konstituciniai, bet ir kiti teisiniai santykiai. Kita vertus, konstitucinė sankcija taikoma visų pirma dėl to, kad darydamas pažeidimą asmuo tuo diskreditavo valstybės valdžią, užtat būtina jį pašalinti iš pareigų ar panaikinti jo mandatą, antraip nebus garantuotas visuomenės pasitikėjimas valstybės valdžia, jos institucijomis ir pareigūnais.“ Taigi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra už galimai padarytą veiką traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jis, esant pagrindui, už tą pačią veiką gali būti traukiamas konstitucinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepriklausomai nuo to, ar minėti Seimo nariai už galimai padarytus veiksmus traukiami baudžiamojon atsakomybėn, turi būti įvertinta, ar už galimai padarytus veiksmus Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas neturėtų būti traukiami konstitucinėn atsakomybėn.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 4 straipsnyje nustatyta, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Pagal Konstitucijos 5 straipsnį valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (1 dalis); valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis); valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis).
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime pažymėjo, kad „valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, turi atitinkamus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 25 d. nutarime konstatavo, kad jeigu valstybės pareigūnai savo funkcijas vykdo vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi būti apsaugoti nuo spaudimo ir nepagrįsto kišimosi į jų veiklą, sąžiningai eidami savo pareigas, jie neturi patirti grėsmės savo asmeniui, teisėms ir laisvėms. Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas.“
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucija įtvirtina laisvą Seimo nario mandatą ir draudžia imperatyvų mandatą. Seimo nario laisvo mandato esmė – Tautos atstovo teisė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės rinkėjų priesakais, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais.“
9. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat konstatavo, kad „Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Dėl to Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais. Pagal Konstituciją Seimo narys yra ne politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų, interesų grupių, teritorinių bendruomenių, savo apygardos rinkėjų atstovas Seime – jis atstovauja visai Tautai.“
10. Kad Seimo narys galėtų tinkamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, pareigas, pačioje Konstitucijoje yra nustatytos ne tik tam tikros Seimo nario teisės, bet ir jo pareigos bei jam taikomi apribojimai. Kai kurios Seimo nario pareigos bei apribojimai Konstitucijoje yra suformuluoti expressis verbis, pavyzdžiui, Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.
11. Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatuota, kad „Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą, jo darbo Seime bei kitos parlamentinės veiklos nepertraukiamumą, garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų, interesais, kad Seimo narys nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad kiekvienas Seimo narys turės galimybę vykdyti savo konstitucinę priedermę nuolatos dalyvauti Seimo – Tautos atstovybės darbe, nepertraukiamai vykdyti savo, kaip Tautos atstovo, konstitucinius įgaliojimus. Šis tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį tikslą pasiekti, jeigu Seimo narys tuo pat metu galėtų eiti ir kitas pareigas arba dirbti ir kitą darbą, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas, taip pat pareigas, galimybę kurias užimti suponuoja Konstitucija; šis tikslas nebūtų pasiektas arba būtų sudarytos prielaidos kliudyti šį tikslą pasiekti ir tuo atveju, jeigu Seimo narys gautų ir tokį kitą atlyginimą, kurio nenumato Konstitucija.“
12. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalį Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas draudimas Seimo nariui, be Seimo nario atlyginimo, gauti kitą atlyginimą reiškia, jog Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus pačioje Konstitucijoje expressis verbis nurodytą arba implicitiškai numatytą atlyginimą: 1) atlyginimą už Seimo nario pareigas Seime, apimančias Seimo Pirmininko, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, tokias Seimo nario pareigas Seime, kurias Seimo narys pagal Seimo statutą užima Seimo vadovybėje ar vadovaudamas Seimo struktūriniams padaliniams, kitas pareigas Seime, kurias gali užimti tik Seimo narys, taip pat tokias pareigas tarpparlamentinėse ir kitose tarptautinėse institucijose, kurias įmanoma užimti tik būnant Seimo nariu; 2) atlyginimą už Ministro Pirmininko ar ministro pareigas; 3) atlyginimą už kūrybinę veiklą, kurią jis atlieka ne kaip darbo, tarnybos ar pan. santykių subjektas.
13. Seimo nario pareigos bei apribojimai yra įtvirtinti ne tik Konstitucijoje, bet ir kituose teisės aktuose – įstatymuose ir Seimo statute. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Iškilus interesų konfliktui, Seimo narys privalo elgtis taip, kaip nurodo Seimo statutas bei Etikos ir procedūrų komisijos ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos. Seimo narys privalo daryti viską, kad jo sąžiningumas nekeltų visuomenei abejonių ir kad visuomenė turėtų visas galimybes tuo įsitikinti.“
14. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai. Šie reikalavimai taikomi ir Seimo nariams.
15. Remiantis Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 6 straipsnio 1 punktu, valstybės politikas, taigi ir Seimo narys, neturi teisės užsiimti lobistine veikla, t. y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, o remiantis minėto įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, valstybės politikas neturi teisės būti lobistinės veiklos užsakovu, t. y. susitarti dėl atlygintinų ar neatlygintinų veiksmų, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 2 d. nutarime konstatavo, jog „tai, kad pagal Konstituciją aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, kad valdžios galias riboja Konstitucija ir kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, suponuoja, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi veikti vadovaudamiesi Konstitucija, teise, Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.“
17. 2004 m. gegužės 25 d. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo: „Kad piliečiai – valstybinė bendruomenė galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią.“
18. Viena iš viešos demokratinės valstybės pareigūnų kontrolės formų ir pilietinės visuomenės savisaugos priemonių yra apkalta, kuri, kaip nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime, yra „ypatingas procesas, kai sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.“
19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. išvadoje konstatavo, kad „apkalta – Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, t. y. jų pašalinimas iš pareigų už šiuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą.“
20. Kaip minėta, Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jeigu Seimo narys savo nuožiūra ir pagal savo sąžinę veikia taip, kad atitrūksta nuo Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių, tokiais veiksmais Seimo narys pažeidžia Konstituciją.
21. Taip pat minėta tai, kad Seimo nario laisvas mandatas – ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad Tautos atstovybė Seimas veiks tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, todėl Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Jis negali būti naudojamas Seimo nario ar jam artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, jų asmeniniais ar grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių partijų ar politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais, teritorinių bendruomenių, Seimo nario rinkimų apygardos rinkėjų interesais, t. y. partikuliariais interesais.
22. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad jeigu Seimo nario laisvas mandatas naudojamas partikuliariais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tokiais veiksmais Seimo narys pažeidžia Konstituciją.
23. Ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas užtraukia konstitucinę atsakomybę. Konstitucinė atsakomybė – valstybės pareigūno pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka – gali būti taikoma už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.
24. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad „sprendžiant, ar išleidęs Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujantį dekretą Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką, arba padarė nusikaltimą, būtina įvertinti ne tik Respublikos Prezidento dekreto turinį, bet ir tai, ar išleidžiant šį Respublikos Prezidento dekretą buvo įvykdyti Konstitucijoje ir atitinkamuose įstatymuose nustatyti reikalavimai, ar buvo laikomasi nustatytos tvarkos, taip pat būtina įvertinti kitas faktines tokio dekreto išleidimo aplinkybes.“ Atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, tai sudaro pagrindą manyti, kad vertinant, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus turi būti atsižvelgiama į visas šiuo atžvilgiu reikšmingas faktines aplinkybes.
25. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidentas R.Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J.Borisov’ui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet asmeniniais interesais.“ 2004 m. kovo 31 d. išvadoje Konstitucinis Teismas šiuos veiksmus įvertino kaip šiurkščiai pažeidžiančius Konstituciją. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į konstitucinį teisinės valstybės principą, kuris užtikrina teisinio reguliavimo nuoseklumą, darytina išvada, kad jeigu Seimo narys, vykdydamas savo įgaliojimus, veikia vadovaudamasis ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, bet privačiais interesais už suteiktą finansinę ar kitokią paramą, tokiais veiksmais Seimo narys šiurkščiai pažeidžia Konstituciją. Tokie veiksmai nėra suderinami su Seimo nario statusu.
26. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas ir 2004 m. kovo 31 d. išvada taip pat sudaro pagrindą manyti, kad minėti Seimo nario veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar finansinė parama suteikiama oficialiai. Aukščiau išdėstyti Konstitucinio Teismo sprendimai taip pat sudaro pagrindą manyti, kad minėti Seimo nario veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar finansinė parama suteikiama asmeniškai Seimo nariui, ar kitiems asmenims, pavyzdžiui, politinei partijai ar politinei organizacijai, visuomeninei organizacijai, kitai organizacijai ar fiziniams asmenims.
27. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Konstitucinė atsakomybė – valstybės pareigūno pašalinimas iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka – gali būti taikoma ne tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, bet ir už priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Tačiau Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime išaiškino, kad priesaikos sulaužymas kartu yra ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
28. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją nuspręsti, ar valstybės pareigūnas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, yra įgaliotas tik Konstitucinis Teismas. Tokie įgaliojimai nepriklauso Seimo kompetencijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 31 d. išvada). Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Seimas yra įgaliotas pašalinti valstybės pareigūną, šiurkščiai pažeidusį Konstituciją, iš pareigų apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas. Pagal Seimo statuto 230 straipsnį ir Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 15 d. nutarimą siūlymą pradėti apkaltos procesą dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo gali pateikti tik ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė. Pagal Seimo statuto 233 ir 235 straipsnius tokios Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą išdėstytų kaltinimo šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu rimtumą ir pagrįstumą yra įgaliota patikrinti Seimo Specialioji tyrimo komisija. Taigi Antikorupcijos komisija neturi įgaliojimų nuspręsti, ar Seimo nariai šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Todėl Antikorupcijos komisija tirs tik tai, ar yra prielaidos pradėti tokio klausimo sprendimą – ar yra pagrindas manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis, Vytautas Kvietkauskas, Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Arvydas Vidžiūnas pažeidė įstatymus ir Konstituciją. Kaip minėta, Komisijos nagrinėjamas klausimas yra susijęs su įtarimais kyšininkavimu – galima korupcija, todėl atitinka Komisijos kompetenciją (Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 2 straipsnis).
29. 2004 m. balandžio 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai nusikaltimo padarymo faktas nėra akivaizdus, Seimas pagal Konstituciją negali vykdyti apkaltos nusikaltimo padarymo pagrindu tol, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Todėl esant pagrindui manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo narys padarė nusikaltimą, tačiau jis nėra akivaizdus, apkaltos procesas negali būti pradėtas dėl nusikaltimo padarymo, tačiau gali būti pradėtas kitais Konstitucijoje numatytais pagrindais (dėl Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo).
30. Atsakomybę už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą taip pat numato Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 202(1) straipsnis. Be to, atsakomybę už neteisėtą lobistinę veiklą numato šio kodekso 172(25) straipsnis. Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl minėtų pažeidimų įgalioti nagrinėti apylinkių teismai (ATPK 224 straipsnis). Tam būtinus tokių administracinių teisės pažeidimų protokolus pagal ATPK 259(1) straipsnio 1 dalies 10 punktą turi teisę surašyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai ir jos įgalioti pareigūnai. Todėl esant pagrindui manyti, kad egzistuoja galimybė, kad Seimo nariai padarė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą arba vykdė neteisėtą lobistinę veiklą, jų traukimo administracinėn atsakomybėn klausimas perduotinas spręsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
31. Pagal ATPK 259(1) straipsnio 1 dalies 9 punktą teisės pažeidimų protokolus dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo taip pat turi teisę atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų vadovai ir jų įgalioti atstovai. Tačiau Seimo statutas nustato dar specialią procedūrą Seimo nario padarytam Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimui nustatyti. Remiantis Seimo statuto 78 straipsniu 10 punktu Seimo narių padarytus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Seimo statuto 18 straipsnio pažeidimus nustatyti ir apie tai informuoti Seimą įgaliota Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Todėl pieš realizuojant minėtą ATPK nuostatą Seime Seimo narių galimai padaryti veiksmai, pažeidžiantys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, turėtų būti perduoti vertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
32. Tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 9 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl Seimo nariai turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn tik už veikas, turinčias administracinio teisės pažeidimo požymių, tačiau neturinčias nusikalstamos veikos požymių. Jeigu yra pagrindas įtarti, kad Seimo narys padarė veiką, turinčią ne tik administracinio teisės pažeidimo, bet ir nusikalstamos veikos požymių, turėtų būti sprendžiamas jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn klausimas.
33. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos lobistinės neįklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą lobistine veikla nelaikoma pelno nesiekiančių organizacijų veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta asociacijos samprata. Asociacija – tai savo pavadinimą turintis, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus.
Todėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos veikla, kuria siekiama savo narių bendrais interesais daryti įtaką, kad būtų pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktai, priimti ar nepriimti nauji teisės aktai, negali būti vertinama kaip lobistinė.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir atsižvelgdama į Komisijos surinktų ir ištirtų duomenų visumą, Komisija daro šias i š v a d a s:
1. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
2. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kvietkauskas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;
3. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Arvydas Vidžiūnas pažeidė Konstituciją, Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą.
4. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Eligijus Masiulis pažeidė Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
5. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintaras Steponavičius pažeidė Seimo statutą, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą bei Lobistinės veiklos įstatymą;
6. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Raimundas Palaitis padarė veiksmus, kuriais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;
7. Yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Klemensas Rimšelis padarė veiksmus, kuriais pažeidė Seimo nario etiką;
8. Yra pagrindas manyti, kad Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjas Vytenis Strimaitis padarė veiksmus ir Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Anatolijus Rimkevičius padarė veiksmus, kuriais pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą ir Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 8 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:
1. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą dėl Seimo narių V. P. Andriukaičio, V. Kvietkausko ir A.Vidžiūno įgaliojimų nutrūkimo jų prašymu, siūlyti Generalinei prokuratūrai atlikti ikiteisminį tyrimą dėl jų galimos nusikalstamos veikos.
2. Seimo narių Eligijaus Masiulio, Raimundo Palaičio ir Gintaras Steponavičiaus veiksmus siūlyti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
3. Seimo nario Klemenso Rimšelio veiksmus siūlyti įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.
4. Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, Seimo Ekonomikos komiteto patarėjo Vytenio Strimaičio ir Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus Anatolijaus Rimkevičiaus veiksmus siūlyti įvertinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir įstaigų, kuriose dirba šie valstybės tarnautojai, vadovams.
1. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Seimo statutą:
1) suvaržant teisę Seimo nariams teikti įstatymo pataisas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje ir likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymo priėmimo;
2) nustatant pagrindinio komiteto ir Seimo teisės departamento išvados bet kokio įstatymo projekto pakeitimo ar papildymo projekto privalomumą;
3) patikslinant įstatymų priėmimo ypatingos skubos ir skubos tvarka procedūras, atsižvelgus į 1 ir 2 punktuose nurodytus pasiūlymus;
4) patikslinant apkaltos procesą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktą apkaltos instituto sampratą.
2. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų finansavimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas:
1) sukuriant veiksmingesnę ir skaidresnę politinių partijų bei politinių kampanijų finansavimo kontrolę;
2) nustatant politinių partijų lėšų gavimo, tvarkymo bei panaudojimo buhalterinės apskaitos vedimo tvarką ir principus.
3) mažinant lėšų ir dovanų, gautinų iš vieno fizinio ar juridinio asmens per metus, dydį;
4) numatant privalomą rašytinę formą politinių partijų ir politinių organizacijų ir fizinių arba juridinių asmenų sandoriams dėl lėšų ir dovanų dovanojimo, taip pat kad tokius sandorius gali sudaryti tik politinės partijos ir politinės organizacijos įgaliotas asmuo;
5) numatyti maksimalią dalį, kurią gali sudaryti privačių asmenų suteiktos lėšos partijų biudžete.
3. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą nustatant atsakomybę už netiesioginį ar nuslėptą politinių partijų bei politinių kampanijų rėmimą, politinių partijų iždininkų ar jų vadovų asmeninę atsakomybę už finansinius pažeidimus.
4. Siūlyti pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą nustatant draudimą visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams ar jų darbuotojams vykdyti atlygintinę ar neatlygintinę veiklą, kuria siekiama daryti įtaką, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai.
5. Siūlyti priimti Politikų elgesio kodeksą, numatant teisines prielaidas politikų doroviniam principingumui ir sąžiningumui stiprinti, sukurti sąlygas konstitucinio valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo įgyvendinimui, gerinti korupcijos prevenciją ir stiprinant piliečių pasitikėjimą valdžios institucijomis, nustatant politikų atsakomybę ir atskaitomybę prieš visuomenę, politikų profesinės etikos ir elgesio principus bei jais paremtus reikalavimus, o taip pat atsakomybę už tokių reikalavimų pažeidimus.
6. Siūlyti Seimo Operatyvinės veiklos komisijai įvertinti operatyvinę veiklą reglamentuojančių norminių aktų ir Baudžiamojo proceso kodekso normų santykį ir pateikti Seimui pasiūlymus dėl šių norminių aktų įgyvendinimo mechanizmo tobulinimo.
PRIDEDAMA.
1. Pažyma dėl Seimo narių ir valstybės tarnautojų veiksmų – 17 l.
2. Komisijos narių Nijolės Steiblienės ir Algimanto Matulevičiaus atskiroji nuomonė – 27 l.
3. Komisijos narių Virginijaus Martišausko ir Romano Algimanto Sedlicko atskiroji nuomonė – 2 l.
4. Seimo nario R.Palaičio 2004-07-22 raštas Nr. 157 „Dėl telefonų pokalbių išklotinės“ – 1 l.
5. Seimo narių E.Masiulio ir G.Steponavičiaus 2004-07-16 raštas – 1 l.
Komisijos pirmininkė Nijolė Steiblienė
Komisijos pirmininko pavaduotojas Rimantas Sinkevičius
Komisijos nariai:
Vydas Baravykas
Virginijus Martišauskas
Algimantas Matulevičius
Jurgis Razma
Romanas Algimantas Sedlickas
Valerijus Simulik
P A Ž Y M A
Dėl Seimo Antikorupcijos komisijos 2004-07-27 išvadoje minimų Seimo narių ir valstybės tarnautojų veiksmų
I. Dėl Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmų
1. Komisijos surinktų, ištirtų ir įvertintų duomenų apie galimai padarytus Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio veiksmus, nesuderinamus su Seimo nario statusu, visuma sudaro pagrindą manyti buvus šias nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes:
Generalinės prokuratūros pateiktoje informacijoje yra tokie duomenys:
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2001-01-26 ir 2001-04-09 V.P.Andriukaičiui išmokėta po 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2002-07-17 telefoninio pokalbio metu V.Andriukaitis su A.Janukoniu susitarė susitikti prie upės, Seimo rūmų apačioje (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-798s).
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-07-17 „SCD“ išmokėta 15 000 Lt.
2002-08-27 telefoninio pokalbio metu A.Janukonis susitarė su V.Andriukaičiu skubiai susitikti 21.00 val. prie pastarojo namų esančios kavinės rūsyje ir aptarti A.Janukoniui svarbius reikalus (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-790s).
2002-08-28 A.Janukonis nurodė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentui Vytautui Stasiūnui nuo asociacijos paruošti raštą Seimo nariui Vyteniui Andriukaičiui, kad pastarasis galėtų tarpininkauti patvirtinant daugiabučių namų apšildymo taisykles, nes su ministerija nėra laiko užsiimti ir greičiau bus per aukštesnius lygius (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-791s).
2002-09-12 V.Andriukaitis pranešė A.Janukoniui, kad kalbėjo su Kundrotu ir „dėl darbo grupės irgi pajudins“, taip pat pažadėjo padirbėti darbiniais klausimais su Juozu. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-788s).
2002-09-30 V.P.Andriukaitis patikino A.Janukonį, kad „medžiaga atiduota Kundrotui“ (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-788s).
2002-11-11 telefoninio pokalbio metu V.P.Andriukaitis paprašė A.Janukonio „tiesioginės paramos“. Taip pat kalbėta apie tai, kad V.P.Andriukaitis kalbėjo su premjeru, kurio pozicija yra palanki, „kad „Eonas“ nekoncentruotų“, bei dėl A.Janukonio įvykusio vizito pas J.Oleką. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-627s) (2002-10-24 V.Janukonis važiavo susitikti su J.Oleku dėl partijos pozicijos tokiu klausimu: kad eksploatacijos darbų sąrašas būtų papildytas karšto, šalto vandens skaitiklių priežiūra. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-826s).)
2002-11-12 vakare A.Janukonis pakvietė V.P.Andriukaitį atvykti pas jį į namus, ir V.P.Andriukaitis sutiko (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-823s).
2002-12-23 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė V.Andriukaičio pagalbos, teigdamas, kad „papuolėm į ceitnotą šilumos tiekėjai Lietuvos, 30 įmonių, su Lietuvos dujomis. Nes čia nutarė tvarką pakeisti sekantiems metams ir kažkur tai norim pagalbų prašyt, tarpininkavimo“. V. Andriukaitis pažadėjo padėti ir susitarė susitikti kitą dieną Seime (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-832s).
2002-12-24 telefonu V.P.Andriukaitis susitarė 2002-12-30 Seime susitikti su A.Janukoniu (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-830s). Kratos metu A. Mačiuičio kabinete išimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-12-31 V.P.Andriukaičiui išmokėta 20 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2003-05-20 V.P.Andriukaitis telefoninio pokalbio metu informavo A.Janukonį, kad pataisas Seime jis įregistravo ir iš socialdemokratų frakcijos parama Seime bus. Pokalbio metu susitarta dėl pataisų „papiarinimo“ ir Seimo narių „pasveikinimo“, įregistravus tokią svarbią pataisą (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-721s). Tą pačią dieną A.Janukonis duoda pavedimą K.Gečui suorganizuoti Dujų įstatymo 14 straipsnio pataisos dėl valstybinio dujų kainų reguliavimo „piarą“, bet veikti taip, kad „nekyšotų mūsų ausys“, kad būtų kalbama apie naudą vartotojams, o ne šilumininkams (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-722s).
Tą pačią dieną jie tarėsi susitikti, bet dėl laisvo laiko stokos A.Janukonis sutarė su V.Andriukaičiu, kad „voką su dokumentacija“ jam į namus atveš A.Janukonio vairuotojas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-737s).
Tą pačią dieną V.P.Andriukaitis, paskambinus A.Janukoniui, pasakė, kad „viskas tvarkoj“, padėkojo bei pažadėjo A.Janukoniui padėti Seime (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-735s).
2003-05-28 A. Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė V.P.Andriukaičio pagalbos palaikant „Rubikon“ įmonių grupės rengiamą ir inicijuojamą šiukšlių utilizavimo projektą, kuris turėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, kadangi A.Janukonis jau pateikė paraišką Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-750s).
2003-05-28 UAB „Litesko“ komercijos direktorius S.Juodka telefonu informavo A.Janukonį, kad būtinai reiktų susisiekti su Vyteniu ir pakalbėti dėl Trakų ir Biržų, nes jie „nusprendė stabdyt procesus“. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-749s).
Tą pačią dieną A. Janukonis paprašė, kad V.P.Andriukaitis pasikalbėtų su Trakų rajono meru Tadeušu Uždel ir Biržų rajono meru Regimantu Ramonu bei juos nukreiptų reikalinga A.Janukonio rengiamų projektų linkme, o būtent pasirašyti sutartis su „Litesko“. V.P.Andriukaitis A.Janukonį informavo, kad sutvarkė visus reikalus Finansų ministerijoje su Rolandu Kriščiūnu ir sutarė toliau tęsti bendradarbiavimą (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-747s).
2003 05 29 V.Andriukaitis telefonu informavo A.Janukonį, kad su bendrapartiečiais iš Biržų kalbėjo, viskas „tvarkoj“ (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-769s).
2003-05-29 S.Juodka A.Janukonį informavo, kad „Biržai“ „pagaliau susiharmonizavo“.(Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-746s).
2003-06-04 V.Andriukaičio A.Janukonis paprašė įtraukti į dienotvarkę „dujas“ (įstatymo pataisų svarstymą) (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-741s), o 2003-06-09 A.Janukonis vėl paprašė V.Andriukaičio „atstatyti į dienotvarkę“ įstatymo pataisas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-743s).
2003-06-17 A.Janukonis paprašė V.P.Andriukaičio Seimo socialdemokratų frakcijoje priimti V.Stasiūną, kuris pristatytų šilumos tiekėjų požiūrį į svarstomą klausimą, ir V. Andriukaitis nurodė kreiptis į I.Šiaulienę. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-742s).
2003-06-18 A.Janukonis nurodė V.Stasiūnui kreiptis į I.Šiaulienę nuo Šilumos tiekėjų asociacijos dėl Dujų įstatymo pataisų (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-740s). V.Stasiūnas, apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad ėjo į Seimą, pas socialdemokratų frakcijos seniūnę I.Šiaulienę dėl dujų kainų reguliavimo laisvosioms šilumos tiekimo įmonėms (2004-07-02 liudytojo apklausos protokolas).
2003-06-19 V.Andriukaitis pranešė A.Janukoniui, kad dėl įstatymo pataisų bus viskas gerai, t.y. jų svarstymas nebus atidėtas (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-761s).
2003-06-23 A.Janukonis pasiūlė susitikti V.Andriukaičiui dėl „mūsų kasdienių reikalų“, V.Andriukaitis sutiko, nes „reikia biskį“. […] vis tiek dar gyvent iki kitų metų rudens reikia“ (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-427s).
2003-06-30 A.Janukonis pakartotinai paprašė V. Andriukaičio paramos dėl ES lėšų, prašė pakalbėti su Finansų ministerijos darbuotoju R.Kriščiūnu, kadangi „Rubikon“ projektas eilės tvarka buvo 9-tas, o svarstomi tik pirmieji 8-i. V.Andriukaitis pasakė, kad „paderinau viską“ (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-684s)
2003-07-16 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu pakartotinai prašė paramos Finansų ministerijoje, o V.P.Andriukaitis savo ruožtu ir A.Janukonio paprašė „paramos šiek tiek“. A.Janukonis pažadėjo „suruošti dokumentaciją ir perduoti per Svajūną“. (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr.S6-687s).
R.Kriščiūnas, Finansų ministerijos Europos sąjungos programų valdymo departamento direktorius apklausos metu teigė, kad V.P.Andriukaičio skambučių buvo sulaukęs, tačiau neprisimena dėl kokio projekto. Jo teigimu, Ūkio ministerija paskyrė likusius 12 000 eurų pirmam projektui „už brūkšnio“ (2004-07-08 liudytojo apklausos protokolas).
2003-08-19 A.Janukonis telefoninio pokalbio metu paprašė savo bendradarbio „bilietų“ („rytoj reikia a ..tų bilietų“) (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-700s).
2003-08-19 telefonu V.Andriukaitis pasakė, kad šiomis dienomis susitikti su A.Janukoniu negali (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-701s). Generalinės prokuratūros manymu, A.Janukonis 2003-08-20 pinigus grąžino A.Mačiuičiui, UAB „Rubikon“ direktoriui ir vienam iš „Rubikon“ įmonių grupės savininkui, atsakingam už visos „Rubikon“ įmonių grupės finansinius reikalus, „nes aš šiandien neturiu galimybės perduoti“ (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-702s).
2003-08-29 telefoninio pokalbio metu V. Andriukaitis vėl derino su A.Janukoniu susitikimo laiką, nes abu labai užsiėmę (Protokolas apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos slaptą kontrolę; Nr. S6-705s).
Kratos metu A.Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2003-09-19 V.P.Andriukaičiui išmokėta 20 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2004-04-27 apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-501-04 Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakydamas į klausimą dėl pažinties su Andriumi Janukoniu, parodė, kad jis asmeniškai su A.Janukoniu nėra pažįstamas ir jokių santykių nepalaiko. Jis A.Janukonį žino kaip tarptautinės kompanijos „Dalkia“ ir „Vivendi“ įmonių grupės atstovą, su kuriuo 2000 m. pabaigoje – 2001 m. pradžioje socialdemokratų partijos frakcijoje keletą kartų aptarinėjo sutartį su „Dalkia“ bei 2003 metais vieną kartą aptarinėjo trečiojo atominio reaktoriaus statybos Lietuvoje galimybes.
V.Andriukaitis, atsakydamas į klausimus Laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narius Vytenį Povilą Andriukaitį, Vytautą Kvietkauską ir Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę, sudarytos Seimo 2004 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. IX-2320, posėdyje neigė, kad buvo susitikęs su A.Janukoniu jo ar savo namuose.
Paminėtini ir du Seimo Antikorupcijos komisijos anksčiau nagrinėti klausimai bei Valstybės kontrolės pateikti V.P.Andriukaičio raštai Valstybės kontrolei: 1) 2002-02-20 raštas dėl žemės sklypo, esančio Laisvės pr. 10, Vilniuje; 2) 2002-03-26 raštas dėl SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomos.
2001-11-10 komisija perdavė Valstybės kontrolei medžiagą dėl 0,643 ha valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniuje, Ukmergės g. 14 a (lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB „Dvidešimt pirmo amžiaus statyba ir technologijos“, kaip sklype esančios tvoros, neteisėtai įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, savininkei) bei 6,4545 ha sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 10 (lengvatinėmis sąlygomis išnuomoto UAB „Kelstena“, kaip sklype esančių stulpelių, neteisėtai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre kaip stadiono tribūnų pamatai, savininkei), prašydama patikrinti šių valstybinės žemės sklypų nuomos teisėtumą bei juose esančių statinių teisinės registracijos nekilnojamojo turto objektais teisėtumą. Valstybės kontrolė nustatė, kad šie valstybinės žemės sklypai buvo išnuomoti nepagrįstai ir neteisėtai ir 2002-02-08 sprendimu įpareigojo Vilniaus apskrities viršininką nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartis. Seimo Pirmininko pavaduotojas V.P.Andriukaitis 2002-02-20 kreipėsi į Valstybės kontrolierių ir išreiškė nuomonę, kad minėtas Valstybės kontrolės sprendimas gali turėti neigiamų pasekmių pritraukiant ilgalaikes investicijas į Lietuvos rinką, prašė jį informuoti apie galimas Valstybės kontrolės sprendimo pasekmes UAB „Pinus Proprius“ ir su „Rubikon“ susijusios UAB „Kelstena“ investicijoms Vilniuje.
Kratos metu A. Mačiuičio kabinete paimtoje optinėje laikmenoje yra nurodyta, kad 2002-05-21 už „Laisvės žemę“ išmokėta 10 000 Lt (Priedas prie 2004-03-17 kompiuterio apžiūros protokolo).
2001 m. pabaigoje – 2002 m. pradžioje Komisija nagrinėjo SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ turto nuomos teisėtumo klausimus, Valstybės kontrolė atliko SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuomos teisėtumo ir ekonominio pagrįstumo tyrimą. 2002-03-26 raštu V.P.Andriukaitis Valstybės kontrolieriaus prašė paaiškinti, kokie konkrečiai Akcinių bendrovių, Vartotojų teisių gynimo ir Civilinio kodekso įstatymų pažeidimai leido daryti išvadą, kad reikia spręsti klausimą dėl UAB „Vilniaus energija“ leidimo verstis energetikos įrenginių eksploatavimu tikslingumo. Tuo tarpu 2004-07-16 spaudos konferencijos metu V.P.Andriukaitis teigė, kad jis ir socialdemokratų frakcija priešinosi „Vilniaus šilumos tinklų“ „privatizavimui“, jo „iniciatyva buvo pasiūlymas, kad tą sutartį patikrintų Valstybės kontrolė“.
2. Remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių bei Komisijai pateiktų duomenų visuma galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis laikotarpiu nuo 2001-01-26 iki 2003-09-19 Vilniuje galėjo susitarti ir per kelis kartus galėjo priimti iš „Rubikon“ įmonių grupės akcininko, UAB „Rubikon group“, UAB „Dalkia Lietuva“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Litesko“ valdybų nario, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario Andriaus Janukonio finansinį atlygį už Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės narių įtakojimą Lietuvos Respublikos Seime, Vyriausybėje, ministerijose, Biržų rajono ir Trakų rajono savivaldybėse svarstant teisės aktų projektus ir juos priimant bei atliko sutartus veiksmus.
3. Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio antrąją dalį, kurioje nustatyta, kad Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, įskaitant ir įvairių rūšių pinigines išmokas ir bet kokią kitą materialinę naudą, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio ketvirtąją dalį, nustatančią, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Konstituciją.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenėms interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad yra toks konfliktas, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statutą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio nuostatas, kurios įpareigoja įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, tuo drausdamos vykdyti savo pareigas bei naudotis savo statusu savo, sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, yra galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis nesuderino viešųjų ir privačių interesų ir tuo galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 straipsnio 1 punkto nuostatas, draudžiančias valstybės politikams užsiimti lobistine veika, t.y. atlikti atlygintinus ar neatlygintinus veiksmus, kuriais siekiama daryti įtaką, kad fizinio ar juridinio asmens interesais būtų keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar nepriimami nauji teisės aktai, galima manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys V.P.Andriukaitis galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatymą.
[…]
Visą dokumentą rasite ČIA.
Ką apie tai nusprendė Seimo Etikos komisija, skaitykite ČIA.