Jūsų dėmesiui siūlome dar vieną Tiesos.lt bendramintės Irenos Vasinauskaitės pasakojimą apie Meškuičių gimnazijos precedentą (su anksteniais straipsniais galima susipažinti ČIA, ČIA ir ČIA). Savo žurnalistiniame tyrime per vieno atvejo analizę autorė parodo tai, kas Lietuvoje jau tapę universalija: tie, kurie ryžtasi pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis ir ginti viešąjį interesą bei savo orumą, susiduria su sunkiai įtikėtinomis kliūtimis ir išbandymais. Taip nutiko ir į profsąjungą susibūrusiems Meškuičių gimnazijos darbuotojams, turėjusiems vilčių nuo vadovų savivalės apsiginti ir teisme. Deja, net iš prokurorų, kurių pareiga ginti viešąjį interesą ir pagelbėti silpnajai konflikto pusei, jie nesulaukė jokios pagalbos, atvirkščiai.
Per 20 Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos pedagogų, mokinių tėvų bei techninių darbuotojų beveik prieš dvejus metus pradėjo ilgą kaip šimtmečiai bylą prieš vietinius Liberalų sąjūdžio lyderius. Tuometinis šios politinės organizacijos vadovas Algis Mačiulis buvo gimnazijos direktorius, o visą kaltę dėl dokumentų klastojimo bei savavališko 1 proc. pajamų mokesčio skyrimo savo partijai prisiėmė „dviguba“ – gimnazijos ir Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio – sekretorė Aldeivina Incienė.
Atsikratęs atsakomybės už padarytus nusikaltimus A.Mačiulis padarė karjerą bei tapo Šiaulių rajono mero valstiečio Antano Bezaro pavaduotoju, o jo sekretorė iki šiol tebemina teismų slenksčius.
A.Incienės bylos nagrinėjimas Šiaulių apylinkės teisme prasidėjo labai simbolinę pedagogams dieną – 2016-ųjų rugsėjo pirmąją, o pirmosios instancijos teisme baigėsi šių metų sausio 13-ąją.
Sausio agresijos data paženklintus procesus tarsi kažkoks prakeiksmas lydi – jie užsitęsia, tampa „klampūs“, o nuosprendžiai vėliau skundžiami visų pakopų Lietuvos ir ES teismams. Meškuičių profsąjungos aktyvistų persekiojimo istorija irgi jau peržengė Lietuvos ribas.
2017 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį nukentėjusieji apskundė apeliacine tvarka, nes nesutinka, kad jų asmens duomenimis disponavusi, valstybę apgavusi Meškuičių gimnazijos sekretorė A.Incienė būtų atleista „nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 dalyje ir 300 str.1 dalyje, padarymo, perduodant ją Vlado Inco atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams“. „Dvigubos“ sekretorės apgauti žmonės teigia, kad apsukrioji gimnazijos klastotoja be jų sutikimo 2012, 2013 ir 2014 metais savavališkai rėmusi organizaciją, kuriai pati priklausė, padarė ne vieną tęstinį, o kelis nusikaltimus, todėl jokie atleidimai nuo baudžiamosios atsakomybės bei laidavimai negalimi.
Palyginimui pagalvokime kartu: tarkime eilinis eilinio Lietuvos kaimo vištvagis trejus metus iš kaimynų vogė vištas. Manote, teismai jam pripažins tęstinę skriaudą ir vieną nusižengimą ar po trečiosios vagystės konstatuos, kad vištienos mėgėjas yra itin pavojingas recidyvistas? Na, nebent tas vištvagis liberalas būtų… Tada tai nebesvarbu, ar svetimą paukštį nugvelbei, ar šimtus tūkstančių eurų kaip E.Masiulis į brendžio dėžutę sugrūdai, ar valstybei sumokėtus mokesčius savavališkai į partijos sąskaitą nukreipei…
Galimai socdemų auka atiteko liberalų sąjūdžiui?
A.Incienė 2012 metais tyčia suklastojo 12, 2013 – 48, 2014 – 2 deklaracijas. Kiekvienais metais buvo klastojami vis nauji dokumentai, priklausantys ir naujiems apie jokias „aukas“ liberalams nė nenutuokiantiems meškuitiškiams.
Taigi, nukentėjusieji Šiaulių apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde reikalavo atlikti išsamų, ne sutrumpintą įrodymų tyrimą, iškviesti liudyti Šiaulių rajono savivaldybės vicemerą, buvusį „dvigubą“ A.Incienės šefą Algį Mačiulį, visiems atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, kurią patyrė ir iki šiol tebepatiria apgauti žmonės.
Labai skaudžiai teisme kalbėjo nukentėjusioji Eugenija Jokubaitienė. Moteris priklauso socialdemokratų partijai, tačiau A.Incienės valia vienas jos mokesčių procentas buvo „nukreiptas“ Liberalų sąjūdžiui.
Beje, visi Šiaulių apygardos teisme pasisakę nukentėjusieji liudijo vieną iš tiesų tęstinį nusikaltimą: jie darbe yra persekiojami, terorizuojami, iš jų kasdieną tyčiojamasi, o į darbą einą kaip į karą…
Apeliacinį skundą nagrinėjusiame teismo posėdyje dalyvavusius žurnalistus, stebėtojus bei Tarptautinio žmogaus prigimtinių teisių tribunolo atstovę pribloškė prokurorės Dainos Songailienės kalba. Jei teisėjas nebūtų suteikęs žodžio kaltintojai, sakytum, ir ji atstovauja A.Incienės gynybai.
Apspangę iš meilės liberalams – nepakaltinami?
Lygiai prieš metus klastočių skriaudą patyrę meškuitiškiai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo. Be jų sutikimo viena Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio lyderių, gimnazijos sekretorė A.Incienė „rinko“ aukas savo politiniam dariniui. Be to, rašysenos ekspertai konstatavo, kad kai kurių deklaracijų savininkų parašai padirbti, o ikiteisminiame tyrime net nebuvo nustatyta, kas dar, be kaltinamosios, į šią aferą įsivėlė. Nukentėjusieji reiškė nepasitikėjimą asmens duomenimis disponuojančia gimnazijos sekretore A.Inciene ir reikalavo ją bent nušalinti nuo pareigų.
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė meškuitiškių pareiškimą persiuntė Šiaulių apygardos prokuratūrai ir jį tirti teko puikiai su valstybės maustymo byla susipažinusiai prokurorei Dainai Songailienei.
Ši prašymą nušalinti A.Incienę atmetė ir nurodė Meškuičių gimnazijos administracijai vykdyti Darbo kodekso nuostatas bei ištirti situaciją, o apie galimus pažeidimus buvo informuota Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos savininkė – savivaldybės taryba. Pastaroji mero A.Bezaro pasirašytu raštu informavo, kad nėra A.Incienės darbdavė. Ir maloniai paaiškino, kad pagal Darbo kodeksą darbuotoją galima nušalinti nuo pareigų, jeigu jis darbe pasirodė girtas, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų ir kitais atvejais, bet tuomet sprendimus jau priima atitinkamų organų pareigūnai.
Norminiai aktai „apsvaigimo nuo meilės Liberalų sąjūdžiui“ nenumato, todėl nukentėjusių meškuitiškių pareiškimas, apsukęs ratą nuo LR Generalinės ir Šiaulių apygardos prokuratūrų, pasvarstytas vicemero A.Mačiulio darbovietėje – savivaldybėje, grįžo į Meškuičių gimnaziją pas A.Incienės darbdavius. O čia ir paaiškėjo, kad nušalinti šią moterį nuo sekretorės pareigų per vėlu – visi Darbo kodekse reglamentuojami terminai praleisti.
Sąmoningai ar ne, tačiau tuometinė Meškuičių gimnazijos direktorė Sigita Užkuraitienė ir šios švietimo įstaigos steigėja Šiaulių rajono savivaldybė „nepastebėjo“ dar vienos apsukriosios sekretorės maklės: savo paaiškinime ji nurodė, kad šiurkščius pažeidimus vykdė 2011–2013 metais, todėl vizualiai, tyčia ar nelabai, nusprendžiama, kad nušalinimo nuo pareigų terminai „pražiopsoti“. Tačiau už A.Incienės nurodytus metus deklaracijos buvo tik pildomos, o pažeidimai padaryti atitinkamai 2012–2014 metais už kaltinamosios nurodytą laikotarpį dokumentus mokesčių inspekcijai pateikiant. Taigi, ne tik švietimo, bet ir teisingumo sistemos administravimą atiduoti į Liberalų sąjūdžio rankas [taip jau sutapo, kad Teisingumo ministerijai iki 2012 metų gruodžio vadovavo R.Šimašius] yra nepataisoma tragedija Lietuvai ir viešojo intereso gynimo krachas.
Viltis nušalinti darbuotoją, disponuojančią asmens duomenimis, kuriuos ji be menkiausio skrupulo naudojo machinacijoms, žlugo ir Šiaulių apylinkės teisme.
Daina Songailienė – kaltintoja ar gynėja?
Nukentėjusiųjų nuo A.Incienės manipuliacijų nepaguodė ir Apeliacinio skundo nagrinėjimo eiga Šiaulių Apygardos teisme.
Jame prokurorė D.Songailienė paaiškino, kad nukentėjusiųjų skundo „pamąstymai bei deklaratyvūs teiginiai, neturint konkretaus pagrindimo, paremti emocijomis.“ Esą „sunku suprasti, kokia iš tikrųjų yra nukentėjusiųjų pozicija: jie ginčija teismo sprendimą ar nori, kad byla būtų grąžinta skundo papildymui“. Be to, „neaiškūs vertinimai ir operavimas tam tikromis skambiomis frazėmis viešojo intereso klausimu. Kas turima omenyje? Viešojo intereso klausimas kaip ir išspręstas. Visuomenė žino apie tai.“
Štai taip – prokurorė, kurios pareiga ginti viešąjį interesą, šioje byloje pasisako taip, kad kyla klausimas: negi ji mano, jog pakanka, kad žurnalistai aprašytų pažeidimus, kuriuos darė Meškuičių gimnazijos liberalieji darbuotojai, ir viešasis interesas bus apgintas?
Klausai ir galvoji: kaip suprasti tokias kalbas? Čia kas savo bukumą pademonstruoja: prokuratūros atstovai ar klientai? Ir kodėl sau leidžiama tyčiotis iš proceso dalyvių, laikant juos visiškais kvailiais?
Tolimesnės kaltintojos kalbos tapo dar artimesnės gynybai, nes nukentėjusiųjų reikalavimą iškviesti liudyti buvusį Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio vadovą, gimnazijos eksdirektorių, o dabar vicemerą A.Mačiulį įvertintos taip: „Procesas negali būti kerštas kažkokiai konkrečiai situacijai ar konkrečiam žmogui parodyti savo viršenybę.[…] Kaip ir siekiama užduoti jam nepatogius klausimus ir žiūrėti, kaip jis į tuos klausimus atsakys.“
Nėra ką ir bepridurti – prokurorė tapo aiškiarege. Ne kitaip…
Jei pinigai pasisavinami iš valstybės – nukentėjusiųjų nėra?
Dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems gana aptakiai, labai švelniai tariant, pasisakiusi prokurorė D.Songailienė sulaukė audringos proceso stebėtojų reakcijos. „Salėje sėdintieji asmenys išties nėra nukentėjusieji. Situacija – dviprasmiška. Pinigai ne asmeniniai, o valstybės.“ Tiesa, kiek vėliau prokurorė, matyt, prisiminė biudžeto sandaros įstatymo pradmenis ir pasitaisė: „Valstybės biudžetas kaip ir mūsų visų…“
Tačiau apie nukentėjusiųjų patirtą turtinę žalą prokurorė siūlė nekalbėti. „Dėl suklastotų dokumentų jie patyrė neturtinę žalą“, – konstatavo D.Songailienė.
Kiekvienam, kuris yra bylinėjęsis, aišku: ir kelionės pas advokatus kainuoja, pagaliau, ir vaistai. Ir nemažai. O tai nepaneigiama turtinė žala, kurią padarė neatsakingas vienos partijos fanės A.Incienės padarytas nusikaltimas.
Neturtinė žala – dar didesnė. Vien kol ši Meškuičių miestelio gyventojų byla nagrinėjama, Lietuvoje plačiai nuskambėjo tęstinis [kaip dabar madinga sakyti] Liberalų sąjūdžio skandalas: Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis…priversti krapštytis nuo savęs korupcinį purvą. Kas paneigs galimybę, kad liberalių kyšininkų rasis ir daugiau? Vadinasi, nuoskauda į politinių partijų rėmimo istoriją apgaule įstumtiesiems tik didės…
Nejaugi stabdyti valstybės apvaginėjimą jau ne viešojo intereso gynimas?
Kiekvienas savaip esame laisvas traktuoti prokurorės Dainos Songailienės žodžius – teisme netikėtai valstybės kaltintoja ėmėsi ir kito vaidmens ir ėmė teisinti kaltinamąją A.Incienę. Apeliacinio skundo nagrinėjimo procese prokurorė-advokatė lyg niekur nieko elgėsi taip, tarsi kurtų precedentą: „Dokumentų klastojimas – jis nėra tikslas. Tikslas yra gauti finansavimą iš valstybės, kad būtų finansuota politinė partija.“
Tad prokurorė D.Songailienė paprašė teismą apeliantų skundą atmesti.
Šių eilučių autorė šią abrakadabrą suprato taip: jei pagal partijų finansavimo įstatymą gautų pinigų nepakanka, ne nuodėmė iš valstybės pasiimti patiems – tam „pakanka“ apgauti dorus pajamų deklaracijų pildytojus ir suklastoti jų dokumentus.
Nesiimčiau neigti – tikrai rasis ir tokių, kurie aprašytą situaciją supras taip: mulkinti valstybę galima. Ir net drįs aiškinti, jog viešasis interesas bus apgintas ne tada, kai tą, kuris pasijutęs gudručiu ima mulkinti valstybę ir maustyti bendrapiliečius, nuteis įstatymų numatyta tvarka – girdi, pakaks tiesiog paviešinti tokius mulkinimo faktus…
Todėl ir viešojo intereso gynimą Lietuvos Respublikos prokuratūros sistemoje [bent jau Šiauliuose] galėtume drąsiai tapatinti su senos rusiškos komedijos kalambūru: „Sapnas – tai nėra nesapnas, o nesapnas – tai nėra sapnas“.
O kol kas meškuitiškiai laukia – Šiaulių apygardos teismas sprendimą skelbs birželio 28 dieną.