Verta prisiminti. Iš propagandos frontų: Kaip į Lietuvą buvo parvežta Stalino saulė

Siūlome prisiminti, kaip 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo „priimta“ į Sovietų sąjungos sudėtį.

Einančio Lietuvos Respublikos Prezidento ir ministerio pirmininko pareigas drg. J. Paleckio kalba SSSR Vyriausiosios Tarybos VII-oje sesijoje, 1940 m. rugpjūčio 3 d.

Draugai, Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausios Tarybos atstovai!

Kaip Lietuvos Liaudies Seimo Įgaliotosios Delegacijos pirmininkui, kaip laikinai einančiam Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos valstybės ir vyriausybės galvos pareigas ir kaip eiliniam Lietuvos darbo liaudies kovotojui, man tenka didelė laimė pranešti Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausiajai Tarybai, kad Lietuvos darbo liaudies ilgų metų siekimai, sunki ir atkakli geriausiųjų jos sūnų kova pasibaigė triumfaliu laimėjimu. Visiems kovotojams toje kovoje įkvėpimo teikė vienas vardas, tas vardas darbo klasės simbolis ir vėliava, vardas viso pasaulio darbo žmonių vado ir vilties, vardas didžiojo Sovietų Sąjungos tautų vado, Lenino darbų tęsėjo – Stalino vardas. (Visi deputatai stoja ir sukelia ilgas audringas ovacijas draugo Stalino garbei. Salėje girdėti šauksmai „ura“). Tas vardas buvo brangus talismanas, kuris iš eilinių kovotojų darė galiūnus. Su Stalino vardu širdyje ėjo į savo garbingus laimėjimus pilietinio karo metu darbininkų ir valstiečių Raudonoji Armija. Su Stalino vardu buvo pralaužta išgarsintoji Manerheimo linija, ta linija, kuri buvo paskutinė viltis ne tiktai suomių baltagvardiečių, tų paskutiniųjų priešsovietinės imperialistinės politikos tarnų ir pakalikų Baltijos jūros pakrantėje, bet ir visų Pabaltijo kraštų niekšingų baltagvardiečių paskutinė viltis. Su Stalino vardu Raudonoji Armija atėjo į Lietuvą ginti Sovietų Sąjungos interesų nuo išdavikiško smetoniškosios gaujos suokalbio išardyti 1939 metų spalių 10 d. savitarpio pagalbos sutartį. Su Stalino vardu Raudonoji Armija suteikė galingą pagalbą tiems Lietuvos liaudies reikalavimams, kuriuos ji kėlė plutokratų uzurpatorių režimui. […]

Lietuvos liaudis dejavo po sunkiu baudžiavos jungu, lenkai ir sulenkėję dvarininkai, dvasiškiai, slopino Lietuvių liaudies tautinę sąmonę, niekino jos kalbą. Tik užguiti ir išbadėję varguoliai valstiečiai po savo lūšnelių šiaudiniais stogais beišlaikė lietuvių kalbą, kuri atrodė pasmerkta visai išnykti. […]

Smetonos režimas buvo tikras Lietuvos liaudies gyvenimo košmaras ir didžiausias stabdys jam išbujoti. Todėl Lietuvos liaudis per visus tuos metus ne kartą kėlė kovą dėl nekenčiamojo režimo nuvertimo ir dabar pasiekė lauktojo laimėjimo.

Buržuazinėj Lietuvoj buvo daug rašoma ir kalbama apie taip vadinamąją Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tačiau toji nepriklausomybė buvo tik iliuzija. Visą savo gyvavimo laiką Lietuva buvo tiktai žaisleliu imperialistinių valstybių rankose. […] Buržuazinė Lietuva buvo kalėjimu tautinių mažumų liaudžiai, tuo tarpu kai jos valdovai bičiuliškai sugyveno su tų tautų dvarininkais ir kapitalistais.

Kaip įvertino Lietuvos liaudis tą priešingą liaudžiai supuvusią smetoniškų valdovų politiką, aiškiai matyti iš š. m. liepos 14–15 d. d. rinkimų į Liaudies Seimą rezultatų. Niekada nebuvo tokios liaudies vienybės, kaip tų rinkimų metu. […]

Liaudies Seimas vienbalsiai nutarė paskelbti Lietuvą Tarybų Socialistine Respublika. Taip pat vienbalsiai priimtas ir visuotinu liaudies džiūgavimu patvirtintas antras Liaudies Seimo nutarimas-deklaracija dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įėjimo į didžiąją Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą. (Audringi ir ilgi aplodismentai). To nutarimo pagrindu Liaudies Seimo Įgaliotinių Delegacija ir atvyko į SSRS Aukščiausiąją Tarybą, prašydama priimti į Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungą.

Leiskite man perskaityti tą istorinį Lietuvos Liaudies Seimo nutarimą. (Ilgi aplodismentai, pereiną į ovacijas. Visi stoja). […]

Lietuvos Liaudies Seimo Įgaliotinių delegacijos vardu įteikiu tą Deklaraciją. (Ovacijos. Visi atsistoja). Toji Deklaracija yra geriausių Lietuvos darbo liaudies norų ir vilčių įkūnijimas ir išreiškia nepalaužiamą Lietuvos darbo liaudies valią kurti naują, laimingą gyvenimą vieningoj didžiosios Sovietų Sąjungos tautų šeimoj. […]

Visi tie žymėtini nutarimai buvo visų Lietuvos darbo žmonių, tiek kaimo, tiek miesto, sutikti nepaprastu entuziazmu. Mes, Liaudies Seimo Įgalioti Delegatai, visų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos darbo žmonių vardu prašome priimti Lietuvą Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos sąstatan Sąjunginės Respublikos teisėmis. Visa Lietuva nekantriai laukia to istorinio Aukščiausiosios Tarybos sprendimo. Iš savo pusės mes pasižadam būti verti tos garbės ir su visa energija įsijungti į didįjį socialistinės statybos darbą, eiti ranka rankon su SSRS tautomis didžiosios Tėvynės galybės ir gynimosi pajėgumo stiprinime.

Tegyvuoja staliniškoji tautų draugystė! (Aplodismentai).

Tegyvuoja išvaduotoji Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos liaudis! (Aplodismentai).

Tegyvuoja Didžioji Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga! (Aplodismentai).

Tegyvuoja SSRS Vyriausybė ir jos Galva Viačeslavas Michailovičius Molotovas! (Audringi aplodismentai. Visi stoja).

Tegyvuoja Visasąjunginė Komunistų (bolševikų) Partija! (Audringi aplodismentai).

Tegyvuoja išmintingasis Vadas, darbo žmonijos kovos ir laimėjimų įkvėpėjas, mūsų draugas ir išvaduotojas didysis Stalinas! (Aplodismentų audra. Audringos ovacijos draugo Stalino garbei. Visi stoja. Šauksmai „ura“).

Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika Pilnateisis Sovietų Sąjungos Narys. SSSR Vyriausiosios Tarybos VII-sios sesijos stenografinė medžiaga Tarybų Lietuvos priėmimo klausimu, Kaunas: „Spaudos Fondas“, 1940, p. 3–12.


Maskvos emisarų suorganizuota rinkimų demonstracija Kaune. 1940 m. liepos mėn. LCVA nuotrauka.


Įgaliotoji Liaudies seimo delegacija išvyksta į SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesiją Maskvoje. Kauno geležinkelio stotyje (priekyje kairėje) – delegacijos vadovas Justas Paleckis, už jo dešinėje – rašytojas Antanas Venclova, dešinėje pusėje (priekyje) – Liaudies Seimo pirmininkas Liudas Adomauskas, rašytojas Petras Cvirka ir kiti. Kaunas, 1940 m. liepos 30 d. LCVA nuotrauka.


Grupė Lietuvos liaudies seimo atstovų Kremliuje, SSRS AT VII Nepaprastojoje sesijoje, kur Lietuva buvo inkorporuota į SSRS sudėtį (iš kairės): Petras Cvirka, Antanas Venclova, Liudas Gira, Salomėja Nėris, Kostas Korsakas. Maskva, 1940 m. rugpjūčio mėn. LCVA nuotrauka.


Lietuvos liaudies seimo delegacija Kremliaus Georgijaus salėje, inkorporuojant Lietuvą į SSRS sudėtį. Centre – SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojas V.Dekanozovas, šalia kairėje – delegacijos vadovas J.Paleckis. Maskva, 1940 m. rugpjūčio 3 d. LCVA nuotrauka.


Lietuvos delegacija SSRS AT VII Nepaprastojoje sesijoje prašo sovietinių okupantų „priimti“ Lietuvą į SSRS sudėtį. Kalba delegacijos pirmininkas J.Paleckis. Delegacijos nariai: V.Vitkauskas, A.Venclova, P.Cvirka, S.Nėris, M.Gedvilas, L.Adomauskas, K.Grosmanas-Didžiulis, Pr.Zibertas, Pr.Eidukevičius, M.Meškauskienė ir kiti. Kremlius, 1940 m. rugpjūčio 3 d.

Tiesos.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top