Be komentarų.
V.Landsbergis apie D.Kedžio dukrą: ko gero, teisėtvarkos tankas pervažiuos tą mergaitę
TS-LKD garbės pirmininkas | DELFI.lt | 2012 m. kovo 10 d.
Vytautas Landsbergis. Š.Mažeikos nuotr.
Lietuvos visuomenėje tiksi bomba, kurios sprogimas suskaldys ją į dvi, viena kitos nekenčiančias puses. Šis išbandymas – tai velionio Drąsiaus Kedžio dukters likimas, įsitikinęs europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis.
„Yra vienas dalykas, apie kurį dabar visi nuščiuvo ir niekas nebekalba. Bet tai bus didelė bomba ir tai gali įvykti labai greitai. Ši bomba bus destruktyvi visai visuomenei, – šeštadienį Lietuvos mokslų akademijoje įvykusioje Sąjūdžio valandoje sakė prof. V.Landsbergis, skelbia 15min.lt. – Lietuvoje gali atsirasti dvi susipriešinusios, viena kitos nekenčiančios pusės. Emocinis ir principinis dalykas, mūsų laukiantis sprogimas – tai vienos mažos mergaitės likimas.“
Europarlamentaro įsitikinimu, vadinamoji Kauno pedofilijos byla gali suskaldyti Lietuvos visuomenę lygiai taip pat, kaip kad Lenkijos visuomenę „sudaužė ir perskėlė“ į dvi nesutaikomas dalis prezidento Lecho Kaczynskio lėktuvo katastrofa Smolenske.
„Ko gero, teisėtvarkos tankas pervažiuos tą mergaitę, – kalbėjo europarlamentaras apie Garliavos įvykius. – Nelabai įsivaizduoju, kas dėsis, jeigu ten ateis ginkluota jėga šturmuoti namus. Kaip elgsis žmonės? Kas bus toliau?“
V. Landsbergio įsitikinimu, ši situacija yra „stumiama labai apgalvotai“. Esą vyksta uždari teismo posėdžiai, rašytinio proceso tvarka be jokių besibylinėjančių pusių, liudininkų ar naujos medžiagos.
Rimantė Šalaševičiūtė. Ar ne Tėvynės sąjungos sukonstruotas tankas pervažiavo mergaitę?
Lietuvos socialdemokratų partijos narė | Delfi.lt | 2012 m. kovo 14 d.
Rimantė Šalaševičiūtė. A.Didžgalvio nuotr.
Cituoju europarlamentaro, profesoriaus Vytauto Landsbergio išsakytas mintis šeštadienį Lietuvos mokslų akademijoje įvykusioje Sąjūdžio valandoje. Kaip nurodyta DELFI.lt portale 2012 m. kovo 10 d. publikacijoje „V.Landsbergis apie D.Kedžio dukrą: ko gero, teisėtvarkos tankas pervažiuos tą mergaitę“, gerb. Profesorius teigė „Yra vienas dalykas, apie kurį dabar visi nuščiuvo ir niekas nebekalba. Bet tai bus didelė bomba ir tai gali įvykti labai greitai. Ši bomba bus destruktyvi visai visuomenei – Lietuvoje gali atsirasti dvi susipriešinusios, viena kitos nekenčiančios pusės. Emocinis ir principinis dalykas, mūsų laukiantis sprogimas – tai vienos mažos mergaitės likimas.“
Perskaičiau ir pagalvojau: gerb. Profesoriaus išsakytos mintys labai jau pavėluotos. Negi gerb. Profesorius nežino, kad jau antri metai Lietuvoje dalis lietuvių šeimų ir giminių nesės kartu prie Velykų stalo, kaip nesėdo jau antri metai prie Kūčių ar Kalėdų stalo, nes jų nuomonės mūsų mergaitės klausimu nesutampa, skirtingos nuomonės supriešino darbo kolektyvus, skirtingai mergaitės likimą vertina akademinių bendruomenių atstovai. Ir ne tik supriešino – pasėjo baimę, kai žmogus bijo sakyti, ką galvoja, bijo pasekmių. Baimė bijoti būti savimi atima pasitikėjimą iš žmogaus.
Profesorius pareiškia „Ko gero, teisėtvarkos tankas pervažiuos tą mergaitę“. Bet mergaitė jau pervažiuota tanko, tik liko klausimas, kas jį sukonstravo? Ilgai, oi ilgai reikės jau pervažiuotai mergaitei atsitiesti, tapti savimi ir be baimių, o su pasitikėjimu žvelgti į visus žmones.
Kas iš tiesų įvyko, kad per porą metų sugriautas dalies visuomenės pasitikėjimas vaiko teises ginančiomis ir teisėsaugos institucijomis. Tai buvo daroma, mano nuomone, pakankamai apgalvotai ir kryptingai ir kas buvo svarbiausia – mūsų Mergaitė (ji jau tapo, manau, visų mūsų) ar kiti interesai?!
Noriu padėti gerb. Profesoriui suprasti, kas vyksta, todėl sugrįžtu į praeitį. Pirmasis ženklas, kad mūsų Mergaitė galimai seksualiai buvo išnaudojama, buvo paduotas visuomenei 2009 m. rugpjūčio pabaigoje. Į mane, tuometinę vaiko teisių apsaugos kontrolierę, 2009-08-06 kreipėsi Mergaitės močiutė L.Kedienė. Jos prašymas buvo toks: „Pateikiu Jums įrašą, kaip Mergaitė buvo seksualiai išnaudojama, Jūs turite galimybes ir bendraujate su žiniasklaida, paviešinkite šią informaciją ir taip padėkite Mergaitei“. Nepadėjo mano įkalbinėjimai, kad yra ir kiti šios problemos sprendimo būdai, kurie netraumuotų mergaitės ir nepakenktų jai ateityje. L.Kedienė (gal ir kiti šeimos nariai) pasiekė savo ir, nepaisant mergaitės interesų, įrašą išplatino visais galimais adresatais. Įrašas, komentarai apie jį, kaip virusas nežinomos ir nepažintos informacijos mūsų mažoje Lietuvėlėje, kosminiu greičiu plito. Visuomenės informavimo priemonių tikslas buvo reitingai, tai pasitvirtino, nes prikaustė visuomenę prie televizorių – ką dar naujo išgirsime ar pamatysime?
Kreipiausi į Generalinę prokuratūrą, Kauno miesto ir rajono vaiko teisių apsaugos skyrius siūlydama (dokumentai yra), jog norint užtikrinti mergaitės teisėtus interesus ji turi būti paimta iš tėvo D.Kedžio ir senelių, apgyvendinta neutralioje aplinkoje nesuteikiant galimybės bendrauti mergaitei su mama L.Stankūnaite tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Siūlymas nebuvo įvykdytas. Daug prie to prisidėjo ir skirtingos Kauno miesto bei rajono savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių pozicijos.
D.Kedžiui (tikiuosi dabar jau daug kam aišku, kad jo artimiems giminaičiams) reikėjo ypatingo visuomenės informavimo priemonių dėmesio. Kas vyko toliau? D.Kedys, mano žiniomis, savo iniciatyva paprašė žiniasklaidos atstovų pagalbos: pirmiausia kreipėsi į tuometinę LNK laidą „Srovės“. Negera jam buvo laida – neviešino ir nekomentavo, kaip jam reikėjo, o pateikė, gindama Mergaitės interesus, objektyvų situacijos vertinimą. Tada jis kreipėsi į TV-3 laidą „Akistata“, kurioje D.Kedys įvardijo „velnius“ (viena blogiausių – vaiko teisių apsaugos kontrolierė) – jie gina pedofilus arba nekovoja su jais. Ši laida, nors įrašyta prieš žudynes Kaune, buvo parodyta 2009-10-07 jau po žudynių. Daliai visuomenės tampa gaila ne aukų (juk jie pedofilai), o teisingumo vykdytojo – jis gi kovoja su pedofilais!!! Mergaitės globėja tampa teta N.Venckienė. Kitą dieną po laidos „Lietuvos ryto“ dienraštyje Seimo pirmininkė I.Degutienė pareiškia – vaiko teisių apsaugos kontrolierės kandidatūros neteiksiu tvirtinti kitai kadencijai. Seimo pirmininkei nedelsiant atėjo į talką žiniasklaida ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Esmė – ten, kur vaiko problemos, nesvarbu kokios – kalti visi, kurie turi ginti vaiko teises ir jie turi atsakyti. Tik tada niekas nekreipė dėmesio, jog jau nuo 2006 metų vyksta konfliktas tarp D.Kedžio ir jo šeimos narių bei L.Stankūnaitės, kas turi auklėti mergaitę. Tikslas buvo pasiektas – visuomenei suformuota nuomonė apie neveiksnius vaiko teisių gynėjus visuose lygmenyse. Sausi iš vandens išbrido tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vaiko gerovės ministerijos) pareigūnai, nors jų tiesioginė pareiga – rūpintis vaiko interesais. Bet žinome – nieko nedarysi, nereikės ir atsakyti. Ypač, kai šių pareigūnų „stogu“ buvo pats buvęs ministras, tada ir dabar – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierei neatsistatydinus, kaip buvo laukta, o Seimo sudarytai komisijai neradus lauktų pažeidimų, teko paieškoti kito atpirkimo ožio. Juo ir tapo teisėsaugos institucijos. Jose, pasirodo, viskas blogai, blogiau nei Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje. Visokiais būdais imamasi atsikratyti neparankiais prokurorais visuose lygmenyse – sekasi neblogai, visuomenei jau paduotas ženklas – mūsų prokuratūra silpna, nieko negalinti. Keičiami prokurorai jaunais, energingais, nekorumpuotais ir t.t. Procesas vyksta sparčiai: o kaip gi Mergaitė? Ji palauks, ją laikinai globoja labai gera ir kompetentinga teta Neringa. Manau, dalis visuomenės žino, kad vaikų laikinoji globa trunka metus, penkis, dešimt…
Noriu gerb. Profesoriui priminti jo išsakytas mintis „Lietuvos žinių“ laikraštyje. Gerb. Profesorius tada pareiškė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierė žino, kur yra antroji mergaitė (nužudytos V.Naruševičienės dukra) ir tyli. Taip, dėl antrosios mergaitės vaiko teisių apsaugos kontrolierė viską žinojo, bet tylėjo gerbdama vaiko tėvo apsisprendimą užtikrinti vaikui saugumą. O gal reikėjo elgtis kitaip? Taip, kaip elgiamasi su mūsų Mergaite?! Ar šiandien Mergaitė turi vaikystę, draugus, laisvę? Abejoju. Beje, manau gerb. Profesorius tikrai buvo ir yra informuotas apie antrosios mergaitės periodinį lankymąsi Lietuvoje ir absoliučiai ribotas galimybes susitikti su artimiausia mūsų Mergaitei vaikystes drauge – pussesere (kurios, kaip buvo teigiama, abi yra seksualinio išnaudojimo aukos), nes tam nepritaria mūsų Mergaitės globėja N.Venckienė. Vėlgi klausimas –kodėl? O gal gerb. Profesoriui tokia informacija nebuvo teikiama?
Na, ir dar dėl „teisėtvarkos tanko“. Atėjo eilė ir teisėjams. Visi, kurie išsprendė bylas ne taip, kaip tikėjosi mergaitės globėja N.Venckienė, – blogi, priima ne tokius sprendimus, kurie reikalingi Mergaitei. Ar tikrai Mergaitei? Kas šiandien gali atsakyti į klausimus: ar tikrai Mergaitė nenori bendrauti ir matytis su mama, ar ji nenori lankyti mokyklos, ar nenori kitokios vaikystės? Gerb. Profesoriau, gal Jūs turite atsakymą? Manau, kad teisėjai nesprendžia bylų „iš dangaus“ – yra kodeksai, įstatymai, dokumentai bylose ir t.t. Tokie pareiškimai – dar vienas ženklas visuomenei – teisėjai „nemokšos“. Tai negi tik viena teisėja N.Venckienė žino viską ir yra teisi? Panašu, kad teisėja N.Venckienė vis dažniau pati klysta, o gal kiti teisėjai atsikratė baimių ir pasirinko Temidę, be to, supranta, kad Lietuvos laukia ir Žmogaus teisių teismas. Pagalvojau, neskaičiuosiu, kiek šiandien reikėtų pakeisti teisėjų, kurie, švelniai tariant, ne taip, kaip tikėjosi N.Venckienė, išsprendė bylas, ko gero, jaunų, energingų ir nekorumpuotų neužtektų…
Neabejoju, kad visuomenei rūpi vaikai, pasirengę užtikrinti vaiko teisę būti apsaugotam nuo seksualinio išnaudojimo. Tačiau tam neužtenka skambių žodžių „Pedofilams – stop!“, lipdukų, plakatų, abejotinos vertės knygų, piketų, demonstracijų. Paklauskime šiandien „Drąsiaus kelias“ partijos steigėjų, kokius jie žino pagrindinius teisės aktus, kuriuos valstybė privalo vykdyti, kad užtikrintų vaiko teisę jaustis saugiam, ko ir kodėl Lietuva iki šiol nepadarė, kas tai yra Lanzarotės konvencija, ir paaiškinti, kodėl Lietuva jos iki šiol neratifikuoja (nesu įsitikinusi, kad mergaitės globėja N.Venckienė galėtų pateikti išsamią informaciją). Gal, gerb. Profesoriau, reikėtų paanalizuoti, kas gero per pastaruosius metus vadovaujant Jūsų partijai valstybėje buvo padaryta šiais klausimais, t.y. padėti vaikams ne populizmu, o tikrais darbais.
Na ir pabaigai. Nesuprantame šiandien (mano draugai teisininkai, nevyriausybininkai ir t.t.) Jūsų, gerb. Profesoriau, pozicijos. O gal problema labai paprasta. Artėja rinkimai į Seimą, Tėvynės sąjungos reitingai nėra aukšti. Nesu politikė, galiu klysti, bet man atrodo, kad įregistravus partiją „Drąsos kelias“, suskaldytai visuomenei sakysite, kad ši partija bus „gelbėtojas“, kurią vėliau priimsite į savo koaliciją ir taip mėginsite suformuoti daugumą Seime. O mūsų Mergaitės, kaip anksčiau sakydavo, „ šviesi ir laiminga vaikystė“, taip ir liks po tanko vikšrais?