Mokytojų streikas nenutraukė ugdymo proceso.
Mokiniai gauna ne tik pilietiškumo pamokas, kad streikas yra reali teisių gynimo priemonė, gyvas pamokas apie politikų poziciją, jų veiklos būdus, retorikos pamokas apie propagandos būdus. Pasakoma tik tai, kas naudinga valdžiai ir kas nuteiktų tėvus prieš mokytojus, kalbama iš galios pozicijos.
Mokytojai streikuoja ne dėl 20 eurų. Jie kantriai ištvėrė atlyginimų sumažinimą prie Kubiliaus ir vėlesnių laikų valdžių užmaršumą juos atkurti.
Mokytojai streikuoja už laisvą, orų, išsilavinusį žmogų, už tautos ateitį, kad jų mokiniai nebūtų vertinami kaip darbo jėga ir žmogiškieji ištekliai. Kad jie būtų laikomi žmonėmis ir būtų gerbiami ne tik valdžios, bet ir darbdavių.
Apie etatinio MeDų:
1. Etatinis atlyginimas padidina mokytojo darbo krūvius, bet ne atlyginimą. Pamokos kaina kaip buvo taip ir liko maždaug 5 eurai. Etatas susidaro ne už 18 pamokų, bet 24 ar daugiau.
2. Žadėta atlyginti už visus darbus, bet direktoriai neturi pinigų už juos sumokėti.Siūloma jiems susitarti su mokytojais, lyg čia būtų koks verslas, jie gautų pelną, o ne valstybės nustatyta visiems vienoda tvarka, kiek kainuoja viena ar kita veikla (pasiruošimas pamokoms, darbų vertinimas, darbas su klase, konsultacijos ir t.t.)
3. Nuvertinta kvalifikacija ir iškelta jaunystė kaip didesnio atlygio už darbą priežastis. Atlyginimai daugiausia didinti jokios kvalifikacijos neturintiems jauniems mokytojams. Gal taip norima atsikratyti vyresnio amžiaus mokytojų.
4. Nekreipiama dėmesio į mokinių skaičių klasėje. Nesvarbu, ar klasėje 8 ar 30 mokinių. Už darbų vertinimą mokama vienodai.
5. Skelbiama apie atlyginimų priklausomybę nuo rezultatų, bet sumažintas gimnazijų mokytojų atlyginimas, tie 5% atiduoti mažai mokinių turinčioms mokykloms.
Etatinis apmokėjimas kėsinasi į mokytojo teisę pačiam spręsti, kur ir kada ruoštis pamokoms ir vertinti darbus. Mokytojus norima paversti kontorų darbuotojais. Mokytojus valdžia ir tėvai mato kaip dirbančius pusę dienos ir norinčius gauti 1000. Kitos darbo dalies tėvai nemato, todėl valdžia nori padaryti mokytojus matomus darbo vietoje. Kad būtų kaip visi…
Bet labiausiai mokytojus žeidžia retorika, kaip grasinamai ir veidmainiškai kalbama apie mokytojo prestižo kėlimą, atlyginimų padidinimą, žongliruojama vidurkiais, visokiais tyrimais, kaip gerėja mokytojų gyvenimas, apeliuojama į mokytojų sąžinę, primenama jų misija dirbti iš idėjos, remiamasi ministerijai pritariančiomis jurgelių meistrelių profsąjungomis, nors niekur
neskelbiama, kiek mokytojų priklauso šioms profsąjungomis ir kiek jas paliko.
Taigi taigi…
Mokytojai streikuoja prieš valdžios savivalę, demagogiją ir nepagarbą mažam žmogui.