Lietuva turbūt pirmauja Europoje ir pasaulyje pagal visokios komunikacijos, viešųjų ryšių ir visų kitų galų ekspertų skaičių, kurie pasiryžę pasisakyti bet kokia tema. Tačiau tuo pat metu šalis skęsta plepalų apie pandemiją ir karantiną jūroje.
Viešojoje erdvėje – nesibaigiantys politikų, ministrų, savivaldybių tarnautojų, gydytojų, verslininkų, „žinomų žmonių“ plepalai dėl karantino sugriežtinimo, atlaisvinimo, kas bus pirmas, kas paskutinis, leisim – neleisim, paisysim – nepaisysim, ar nacionaliniu, ar savivaldybių mastu ir t.t.
Prezidentūra – sau, Vyriausybė – sau, visų reikalų žinovai – sau…
Kitaip tariant, jokios komunikacijos strategijos, visiška kakofonija ir visuomenei dėl tokio nemokšiškumo nuolat bei sistemiškai dulkinamos smegenys.
Būtų įdomu, jei kas nors šiame kontekste paduotų į Vyriausybę į teismą dėl psichinės sveikatos pašlijimo.
Tuo tarpu Britanijoje paskelbtas karantinas iki kovo pradžios ir dabar diskusija vyksta tik dėl vakcinavimo tempų. Vyriausybė pasakė aiškiai: vasario viduryje bus išanalizuoti duomenys ir bus nuspręsta, kas bus daroma toliau. Taškas. Iki tol – jokių kalbų jokiu lygiu.
Nesu karantinų šalininkas, bet nors viskas yra aišku, gali gyventi ir planuotis, ir niekas kasdien po dešimt kartų tau neknisa smegenų.