delfi.lt
Kažkada naiviai manėme, kad lietuviai, išėję į Baltijos kelią, nušlavę sovietų režimą ir uždraudę komunistų partiją, niekada nebesidairys į praeitį ir bus pati atspariausia tauta, nepasiduodanti jokioms totalitarinėms ideologijoms. Atrodė, kad Lietuvai nereikia jokių vakcinų, nes šalis, patyrusi raudonąjį terorą, nuosavybės konfiskacijas, masinius trėmimus, kurios vyrai ir moterys per pokarį nelygioje kovoje kovėsi miškuose, turi perteklinį imunitetą, kuris bus perduodamas iš kartos į kartą, ir būsime pavyzdys pasauliui.
Deja, stipriai klydome. Atgimstantis naujasis totalitarizmas, įpakuotas į spalvingą „liberaliosios demokratijos“ vyniojamąjį popierių, aukštai iškėlęs galvą žygiuoja per Lietuvą. Primityvūs protai neina į atvirus debatus ar idėjų dvikovas, jie kaip ir anksčiau ieško ir kuria vidaus priešus. Naujos dekoracijos, feisbuko užsklandos ir skambūs šūkiai negali užmaskuoti šalyje tebetvyrančio sovietinio-rusiško mentaliteto.
Grėsmė iš Rytų yra dešimtmečius vyraujanti užsienio politikos tema, tačiau šalyje praktiškai nėra veikiančios gynybos sistemos ir visuomenė visiškai nežino, ką reikėtų daryti karo atveju. O gal prašoksim? Vertinant europiniais kriterijais, valdančiosios TS-LKD reitingas yra katastrofiškas – kovo mėnesį ją būtų rinkęsi tik 11,8 procento apklaustųjų. Bet kuris bakalauras suvokia, kad Vyriausybė – tai komandinis darbas, premjeras renkasi komandą ir yra atsakingas už jos darbą. Jeigu komanda beviltiškai pralaimi, atsakomybė, visų pirma, tenka premjerui. Tačiau tos pačios apklausos rodo, kad Ingrida Šimonytė yra laikoma tinkamiausia užimti Ministro Pirmininko pareigas. Kitaip tariant, caras geras, bet bajorai blogi. Ir tai kažkur girdėta, ar ne?
Kai kurie pavyzdžiai nusipelno išsamesnio aptarimo. Balandžio 4 d. grupė vadinamųjų konservatorių Seime įregistruoja įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos vertinimo projektą, o kitą dieną paskelbiama „sensacija“ apie prezidento Gitano Nausėdos narystę komunistų partijoje. Tiesiog sutapimas, ar ne? Tiesa, eilinė visuomenės skaldymo ir kiršinimo akcija išsikvėpė labai greitai, bet ji rodo kelis dalykus.
Daugelis jau primiršo, todėl pravartu priminti. Sąjūdis buvo įkurtas 1988 m. birželį ir deklaruojamas tikslas buvo remti Michailo Gorbačiovo politiką bei reformas. Sumanu, bet faktas. Dauguma iniciatyvinės grupės narių buvo komunistų partijos nariai. Didžioji dalis signatarų – komunistų partijos nariai, o kiek LKP narių stovėjo Baltijos kelyje, dalyvavo Sąjūdžio mitinguose ir gynė televizijos bokštą? Štai iš Signatarų klubo išstojusi viena iš TS-LKD aktyvisčių Nijolė Oželytė, dabar intensyviai kaltinanti visus šios valdžios kritikus, į LKP įstojo 1989 m., Atgimimo metais aktyviai reiškėsi politinėje veikloje, buvo išrinkta LKP centrinio komiteto nare, o konservatore tapo 1993 m.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.