Lietuva yra labai specifinis ir, drįsčiau teigti, unikalus kraštas. Tarsi visiems viskas rūpi, tarsi dauguma seka kiekvieną valdžios ir viešosios erdvės judesį, audringai reaguoja, komentuoja, piktinasi. Pilietinė visuomenė?
Norėtume… Iki jos – kaip iki Mėnulio. Labai specifinis lietuvių bruožas yra tas, kad visuomenės reakcijos – tik tuščių puodų skambesys, trunkantis daugiausiai 3-4 dienas. Visi pasisako, išsirėkia ir tema jau tampa nebeįdomi, tuomet reikia naujos adrenalino porcijos. Ir netrukus ji atsiranda, nes progų ir pretekstų – begalė.
Taigi, lietuviai yra savotiški socialiniai klajokliai – nualina vieną teritoriją ir keliauja į kitą. Didžiausia blogybė – ta besipiktinanti visuomenė yra visiškai neorientuota į rezultatą, nes jai svarbus tik procesas, o ne rezultatas. Pakratykite savo atmintį ir pasižiūrėkite, kiek pastaraisiais metais buvo tų tuščių puodų koncertų, kai atrodė, jog dugnas pramuštas ir dabar jau tikrai viskas tuo nesibaigs – pradedant Seimo išsidirbinėjimais ir nuopuoliais, ir baigiant Nacionaliniu stadionu, Vilniaus gatvių siaurinimu, besaikiu mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu ir t.t.
Triukšmų būta daug, bet ar kas nors pasikeitė, ar kas nors realiai bandė kažką keisti, ar tam padėjo bent minimalią pastangą?
Taigi, visos pasipiktinimo bangos tėra emocijos ant sofų ir jos neturi jokios prasmės, nes tai NIEKO nekeičia, tai yra tik laiko gaišimas ir nervų gadinimas.
Šias mintis man sukėlė nuotraukoje matomas JCDecaux reklaminis stendas, kuri pamačiau vienoje Londono autobusų stotelėje.
Ar dar prisimenate, kiek aistrų sukėlė šita „Go Vilnius“ reklaminė kampanija, kuria siekiama prisikviesti turistų iš Didžiosios Britanijos ir Vokietijos?
Taigi, kas norėjo – išsirėkė ir viskas tuo baigėsi. Tik čia yra dar keli niuansai. Dauguma kampanijos kritikų nesupranta svarbiausio dalyko: ši kampanija – ne klaida, nesusipratimas ar klystkelis, tai yra mergaičių, dirbančių toje VšĮ ir gaunančių puikius atlyginimus, mentaliteto išraiška, jų mąstymo būdas ir modus operandi.
Taip ši karta supranta, kas yra cool. Ir toks projektas – ne paskutinis, jie bus kepami ir toliau, nes kitaip armonaičių elektoratas ir užingridės (-ai) nemoka ir nesugeba, tai yra jų operacinė sistema, atspindinti jų išsilavinimą, mentalitetą ir aplinkinio pasaulio suvokimą bei tai, kuo tas pasaulis gyvena, kaip masto ir kas jam rūpi.
Kad pinigai buvo paleisti vėjais – viena medalio pusė, bet yra ir kita, nes pinigai švilpia vėjais ir toliau.
Šitas stendas stovi Londono užkampyje, kur praktiškai nėra praeivių. O juk pamatyti nepakanka, reikia nusiskanuoti QR kodą.
Taigi, jeigu kas nors ten pastovėtų su kamera ir paklausinėtų tų kelių praeivių, kas tai yra, garantuoju tai būtų puikus siužetas laidai „Klausimėlis“.