Vidmantas Valiušaitis. Kalta ne lietuvių kalba, o išsilavinimo trūkumas

„Taiklus žodis nuo netaiklaus skiriasi kaip žaibas nuo jonvabalio“, – dar iš studijų laikų atsimenu nepranokto stilisto Juozo Pikčilingio pasakymą apie minties aiškumą ir kalbos išraiškingumą.

Didysis lietuvių kalbos žodynas yra sukaupęs apie 100 tūkst. lietuvių kalbos žodžių. Priminsiu, kad Šekspyras savo kūryboje naudojo apie 10 tūkstančių. Vadinasi, koks milžiniškas lietuvių kalbos potencialas yra pasyvus, nevartojamas, užmirštas ir nekultivuojamas.

„Normalus“, stilių valdantis rašytojas, vartoja kelis tūkstančius žodžių.

Bet jau ima rastis žmonių, kurie skundžiasi, kokia, girdi, lietuvių kalba „nelanksti“, kaip „sunku“ ja reikšti mintis…

Kalta ne lietuvių kalba. Išsilavinimo trūkumas. O jo išraiška – gimtosios kalbos skurdas. Tačiau vos su keliais šimtais gimtosios kalbos žodžių išsiverčiantis žmogus, nesugebės aiškiai reikšti minčių nė svetimomis. Kadangi kalba visų pirma yra mąstymo kokybės išraiška, žmogaus dvasios veidrodis.

Kokia kalba rašom šiandien?

Pranešama apie vakaryštę „Žalgirio“ pergalę ir paduotą graikų skundą: „Žalgirio“ suolas davė nurodymą prasižengti, Th. Walkupas tai ir bandė padaryti prieš K. Slouką…“ (daugiau skaityti ČIA).

Iki šiol nežinojau, kad baldai gali duoti nurodymų žmonėms?..

Kitoje vietoje autorius toliau kalba „angliškai“, berdamas žodžių kratinį, kuris lietuviškai reiškia tik viena: bandymą pažodžiui versti į lietuvių kalbą atskirus žodžius, bet nesugebėjimą suprasti pasakytos minties ir perduoti jos lietuviškai: „Prieš K. Slouką buvo prasižengta, toks buvo „Žalgirio“ paliepimas, bet pražanga nebuvo sušvilpta.“

Mikalojus Daukša jau prieš 400 metų rašė: „Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“

Dviem šimtais metų vėliau prancūzų mąstytojas, politikas ir diplomatas, savo metu taip pat populiarus rašytojas Žozefas de Mestras pridūrė: „Tiek individo, tiek tautos išsigimimas yra tiesiogiai proporcingas kalbos išsigimimui“.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
17 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
parteigenosse M

Šventa teisybė gerb. Vidmantai.
Beje manau,kad tokiai Makaraitytei iki Jūsų kaip jonvabaliui iki žaibo.

Taiklus

ir itin aktualus straipsnelis.

Žemyna

Tik bėda ta, kad dėl vid. mokyklų suteikiamo išsilavinimo lygio vien kalbėtojus kaltinti neteisinga.
Iš kur šiais laikais mūsų švietimo sistemai paimti Motiejų Šimelionių ir panašaus lygio Mokytojų, gebėjusių ne tik kalbos mokyti, bet ir asmenybes ugdyti?

Žemyna

Ar neturėtų šie žodžiai būti didelėmis raidėmis iškalti VU lietuvybės kalvėje – kad kiekvienas įeinantis juos matytų, kad jie atmintyje iki paskutinio atodūsio dienos įsirėžtų?
„Kalba yra meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“???

> Žemynai 12:23

Pirmiausia mokytojai ir turi būti bent vadinami mokytojais, o ne ,,paslaugų teikėjais”, įgąsdintais ir priverstais bijoti savo ,,klientų”, kurie visada teisūs ir kurie beveik visada turi dar teisesnius tėvelius, net jei tie tėveliai per vargus baigę vos 8 klases. O dar juk visos valdžių ir valdžiukių institucijos visada bus klientų, o ne paslaugų teikėjų pusėje. Tai kur jūs čia matote galimybę ugdyti asmenybes? Juk reikia ne asmenybių, o ,,teisingai mąstančių”.

Žemyna

Pritariu > Žemynai 12:23 2021-01-29 12:38
Švietimo sistema negali turėti to, ko pati neišugdė, nemokėjo, nes pati viršūnėlė yra atsitiktinių žmonių rinkinys. Skirti švietimo ir kultūros sistemoms vadovauti atsitiktinius ,,pažangiai mąstančius” žmones – nusikalstama

Dzeikas

Lietuviu kalba yra puiki bendravimo priemone, kai kalba eina apie karviu kergima, kiaulidziu valyma, kai tijunas ar kolchozo brigadininkas detalizuoja lauko darbus. Kai kalba pasisuka apie teises niuansus, politika – gaunasi kaip su automechaniko atsuktuvu rankiniam laikrodziui stikla pakeisti. Arba koks patrijotas puciasi kaip muilo burbulas del kalbos archaiskumo, va ziurekite lietuviu kalba vienintele turinti busimojo laiko dalyvi(pvz. begsias, stumsias, eisias) – jega! Teisingumo delei pasakysiu nezinau kurioj kalboje dar yra tokia dalyvio forma, o pazistu 6 kalbas. O dabar prisiminkite, kada ir kokioje situacijoje jums reikejo panaudoti busimojo laiko dalyvi. As atsimenu tik tautiskoje mokykloje dulkino prota apie ta dalyvi, bet jo panaudojimo pavyzdi net sugalvot sunku. Tai ir vadinasi – archajiska kalba, yra tas, ko siulaikiniame gyvenyme nereikia.… Skaityti daugiau »

to > Žemynai 12:23

O tamsta kiek baigusi? Turi diplomo priede, curriculum’e, Mokslinio Komunizmo egzo vertinimą?

Milaiti,

kiek mokykloje turėjai iš lietuvių kalbos? 3? Ir tuos pačius tik po pataisų? Užtat tiek dešimtmečių ir sapnuojasi tas mokslinis komunizmas, kurio neteko paragauti dėl nepažangumo? O juk manei, kad tas mokslinis komunizmas – tai mokslų mokslas, atsakantis į visus klausimus ir išsprendžiantis visas problemas? Ir iki šiol taip tebemanai? Ką gi, ,,ne kožnam pabažnam pono Dievo š-ą uostyti” 🙂 . Teks tau apsieiti be to mokslinio komunizmo ir be lietuvių kalbos mokėjimo. Tokia jau tavo, vargšelio dalia 🙂 . Žinok, paukšteli, savo šakelę ir nečirškėk be reikalo, kad katinas nenusiklausytų.

13:37

Pasitaisau:
,vargšelio,
Atsiprašau.

stasys

Kalba ir vartojami žodžiai veidrodis pačios visuomenės . Jei visuomenė kritikuoja savo kultūrininkus už pasakyta žodį-nuomone , jei šalis silpna savo ūkyje o jos pramonė ne industrinė ir yra skirta tik pagąlasti plūgą-kirvį ?, jei jos šviesios galvos skaito jog viska žino ir jau viska moka, todėl tinką aršiai kitu tekstuose klaidas rankioti ? Tai visam tam daug žodžiu nereikia , nes žmonės bendrauja šūkaliodami vieni kitiems . pav. cit.”stasys 2021-01-28 12:17        2021-01-28 13:22 vafli, nedera jaunesn. jefreitoriui prieš pulkaunyką burnoti. Prašyk leitenantą lopetos, eik kiemo nuo sniego valyt, balvone.” Išsakyta mintis žodžiais duoda nuoroda į labai siaurus ir specifinius poreikius to ‘chuibino’.

štaziui

stazele, jukš atgal į kiaulinyką… su savo sesėmis kriuksėti ir jovalą ryti. Nedera tau čia būti, dvoką skleidi nepakenčiamą.

Al. Dzeikui

,,lietuviu kalba tinkama nurodimus kolukieciui duoti kuria karve sian kergti reikia.”
Tai kam save su ja vargini ? Rašyk savąja – suprasim.

Ona

Lietuvių kalba labai nuostabi. Tam kuris čia rašo, kad lietuviškai apie nieką negali kalbėti, tik apie plūgus, ar kažką ten, siūlau paskaityti lietuvių autorių mokslo darbus, poeziją, prozą, jei paveš galvelė

Dzeikas

Al., kalbu ta kalba , kuria supranta auditorija. Todel kalbant lietuviskai auditorijai siuolaikines teises niuansus sunku isverst pvz. europos ar amerikos teismu sprendimu pagrindimus. Situacija kaip pas europos inzinierius bandziusius pries 200-250 metu sukurt automobili. Teoriskai jie suprato kaip ta padaryti, o priemoniu joms igyvendinti nebuvo. Pvz. VD variklio tolerancija tarp stumoklio ir cilindro turi buti maziausiai 0.01mm. Taciau tik pries 200 metu pagaliau pavyko sukurt tokius stumoklius ir cilindra, kad „i tarpa netilptu shilingas”. Jeigu tekinimo stakliu spindeli suka vandens malunas, tai toku uzlaidu pagamint net labaratoriniams bandymams kalvio zygdarbis.Net ir siame pavyzdyj, naudoju skolini is vokieciu kalbos , nes lietuviu kalba nesukure ataikmenu zodziui „spindelis”. Sakoma „bugnas”, taciau tai tas pat kaip akmeniu kulka vadinti. Panasi problema lietuviu… Skaityti daugiau »

Al. Dzeikui

Daugelis tautų perima naujų joms reiškinių sąvokas iš kitų tautų, kurios toj srity buvo pirmesnės. Dvasiniuose moksluose – iš indų, žydų, graikų, teisėje – iš lotynų, technikoj – iš vokiečių, sporte ar jūreivystėj – iš anglų ir t.t. Ir kartais perima net jai ir turėjo savas. Tiesiog prisitaiko prie daugumos. Pačios kalbos kaip įrankio savybės, čia mažai lemia. Anglų kalba paplito ne todėl, kad ji pranašesnė. Jų kalbą išplatino sėkmingi užkariavimai. O imperija, žinoma, buvo palanki pramonės, mokslų ir menų vystymuisi, o paskui juos – ir kalbos vystymuisi. Ir ką ? Nori žūt būt mus įtikinti, kad atsisakytume savo kalbos ? Ar šiaip mėgaujiesi savo pranašumu ? Gal vistik esi geranoriškas ir, kaip koks Zauerveinas, tiesiog sieki pažadinti tautinį orumą,… Skaityti daugiau »

apie islandų kalbą

Islandų tėra apie tris šimtus tūkstančių, tačiau jie labai saugo ir puoselėja savo islandišką kalbą (Íslenska tungumál),kuri,kaip ir fareriečių kalba,nuo kitų skandinaviškų kalbų skiriasi tuo,kad išlaikė veiksmažodžių linksniavimą,kaip ir lietuvių kalba.Iš esmės islandai supranta tekstus,parašytus senovės skandinavų kalba. Taip pat islandų kalboje daug mažiau kitos germaniškos viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos kilmės žodžių.

17
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top