Veidaknygė
Vakar pasižiūrėjau „Dėmesio centre“. Kalbėjo G.Landsbergis, E.Gentvilas, R.Žemaitaitis. Opozicija.
Ir labiau nei kada nors anksčiau pasimatė, kodėl G.Landsbegis ne tik ne Seimo pirmininkas, bet net ne opozicijos lyderis.
Su kuria frakcija jis susikalba? Apie valdančiuosius jau tyliu. Bet opozicija? Net ir ji TS-KD lyderio „nesupranta“.
Bet aš E.Gentvilą suprantu. Patikėti savo politinės grupės tapatybę atstovauti žmogui, kuris aiškiai stokoja patirties palaikyti racionalų dialogą su šiek tiek kitaip gyvenimo tikrovę suprantančiais žmonėmis, per didelė rizika. Liberalams verčiau kalbėti „tylesniu balsu“, bet patiems, negu paduoti „mikrofoną“ ne itin gera klausa pasižyminčiam choro dainininkui.
Kas nors iš artimiausios TS-KD vadovybės aplinkos turėtų geranoriškai patarti savo lyderiui, kad kovoti iškart visais frontais ir tikėtis ką nors laimėti – neįmanoma. Kaltųjų paieška aplinkui neįstengiant pasižiūrėti į save bent per televizorių, anksčiau ar vėliau prišauks rimtų problemų pačioje partijoje. O simptomai matomi jau dabar.
Nesunku, žinoma, patraukti į šoną V.Sinicą, galima nuslopinti lengvą nepasitenkinimą parodžiusį KD sparną ar išmesti iš partijos V.Valentinavičių. Bet „sinicų“ ir „valentinavičių“ ilgainiui daugės, kol partijos vadovybei neužteks drąsos iškelti sau klausimo: kokios yra priežastys, kad neatsiranda nė vienos politinės grupės Seime, kuriai TS-KD vadovybė nereikštų pretenzijų ir su kuria įstengtų palaikyti racionalų dialogą?
Na, pasižiūrėkite ir patys vakarykštį opozicijos pasikalbėjimą TV studijoje (ČIA).