Veidaknygė
Užbaigiant tuo tarpu temą apie Kazį Škirpą, manyčiau, dera priminti vieną LR Ministro pirmininko Adolfo Šleževičiaus pareiškimą. Jis verčia susimąstyti.
1993 m. liepos 28 d. dienraščio “Lietuvos aidas” publikacija liudija, kad kairysis premjeras palankiai vertina Sukilimą. Dar daugiau. Jis surengia valstybines laidotuves ir 1995 m. birželio 15 d. atvyksta į Kauno Petrašiūnų kapines pagerbti Kazio Škirpos bei pasako kalbą K. Škirpos ir jo žmonos Bronės palaikų perlaidojimo proga.
Tuo metu dešinysis Vilniaus meras, su nesuprantama skuba ir brutalumu, 2024 m. birželio 23 d. (!) sudaužo pulkininko atminimui skirtą lentą.
Kokia čia mįslė?
Publikacija iš knygos “Birželis kvietė į Kovą”, I t.
UŽIMS DERAMĄ VIETĄ TAUTOS ISTORIJOJE
Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Brazauskas š. m. [1993] birželio 22 d. susitikime su kai kuriais sukilimo dalyviais išreiškė nuoširdžią pagarbą šiam reikšmingam Lietuvos istorijos įvykiui ir jo dalyviams bei didelį susidomėjimą, nes ir du Prezidento pusbroliai yra dalyvavę sukilime.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra tos nuomonės, kad 1941 m. birželio sukilimas buvo teisėtas ir gerai apgalvotas bandymas atkurti brutaliai sutryptą Lietuvos valstybingumą, kad tai buvo tautos reakcija į vienerius metus trukusią itin skaudžią komunistinę okupaciją, žiaurias niekuo nenusikaltusių gyventojų represijas. Vienas iš sukilimo laimėjimų — per sukilimą sukurta lietuviškoji administracija daug kur išsilaikė per visą nacių okupacijos laikotarpį, nekolaboravo, o padėjo tautai kovoti su okupacijos sunkumais. Todėl Vyriausybė remia ir rems visas pastangas objektyviai ištirti bei nušviesti sukilimą ir jo raidą, pagerbti sukilėlius ir įamžinti jų atminimą.
Kitas klausimas — kiek gali Vyriausybė jau šiuo metu padėti ir kiek ji galės ilgainiui, nes lėšų klausimas dabar yra labai opus. Manytume, kad nedelsiant reikėtų pradėti sukilėlių kapų tvarkymą, rengti atminimo lentas svarbiausioms sukilimo organizavimo ar kovų vietoms pažymėti, suaktyvinti istorinės medžiagos apie sukilimą ir jo dalyvius rinkimą. Gal būtų tikslinga parengti atskirą tomą [2021 m. parengti du tomai “Birželis kvietė į Kovą”, kiekvienas po 600 psl. – V. V.] apie sukilimą serijoje „Nenugalėtoji Lietuva”, kurioje skelbiami Lietuvos pogrindžio dokumentai.
Dėl atskirų sukilėlių apdovanojimo Vyčio Kryžiumi ar kitais ordinais reikėtų pateikti Respublikos Prezidentui konkrečius pasiūlymus.
Birželio 23-osios paskelbimo valstybine švente, Lietuvos nepriklausomybės savanorių kūrėjų statuso suteikimo sukilimo dalyviams ir specialaus sukilimo medalio isteigimo klausimai — Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija.
Tikimės, kad 1941 m. birželio sukilimas užims deramą vietą tautos istorijoje ir visi su juo susiję klausimai bus sėkmingai išspręsti.
Adolfas Šleževičius,
Lietuvos Respublikos Ministras pirmininkas
“Lietuvos aidas”, 1993 m. liepos 28 d.
Edmundo Katino nuotraukoje:
Kapinėse prie urnos su K. Škirpos ir B. Škirpienės palaikais kalba LR Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius. Dešinėje — LR krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, rezistentas Viktoras Petkus, Kauno m. mero pavaduotoja Vincė Vaidevutė Margevičienė. Kairėje (greta Ministro Pirmininko) – pulk. Antanas Malijonis.