Vilius Petkauskas | „IQ“ | 2015-07-12
Vidutinis atlyginimas Lietuvoje – vienas mažiausių ES. Įvertinus šešėlinės ekonomikos dalį atrodome turtingesni, tačiau vis tiek gresia likti kukliausiai uždirbančių Bendrijos narių grupėje.
Gaudami vidutinę 676 eurų per mėnesį prieš mokesčius algą, ES lenkiame tik rumunus ir bulgarus. 16 proc. šalies gyventojų uždirba 1000 eurų (minimalus atlyginimas Vokietijoje) ir daugiau, 54 proc. – iki 600 eurų, o 9,3 proc. – mažiau nei 350 eurų. Atlygio mediana, tiksliau nurodanti realų darbo užmokestį, yra 568 eurai per mėnesį. Vidutinė alga Estijoje prieš metus buvo 949, Lenkijoje – 870, Čekijos Respublikoje – 967 eurai.
Pagal vienam gyventojui tenkančią bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį 2014-aisiais Lietuva aplenkė Estiją, išlaikė atotrūkį nuo Lenkijos ir dar labiau priartėjo prie Čekijos Respublikos. Tačiau gražūs makroekonominiai rodikliai neatsispindi gyventojų piniginėse. Kodėl? Ar tai nėra požymis, kad Lietuva įkliuvo į vidutinių pajamų spąstus? Ką daryti, kad su ekonomika sparčiau augtų ir žmonių algos?
Dirbti efektyviau
Pirmas atsakymas, kurį pateiktų ekonomistai, – reikia dirbti našiau. Europos valstybių duomenys rodo, kad vidutinis atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo produktyvumo. Palyginę šiuos Lietuvos rodiklius, pavyzdžiui, su Airijos, matome, kad pastarojoje maždaug penkis kartus didesnis darbo našumas leidžia gauti tiek pat kartų didesnį atlygį.
2013 m. duomenimis, vienas dirbantis Lietuvoje per valandą sukūrė vidutiniškai 10 eurų. Informacinių technologijų (IT) sektoriaus darbo našumas siekė 21, finansų – 22, chemijos pramonės – 59, o farmacijos – 95 eurus per valandą. Produktyvumo lentelės apačioje aptinkame žemės ūkį (5,6 euro per valandą) ir maitinimo bei apgyvendinimo sektorių (7,4 euro).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekonomikos profesoriaus Jono Čičinsko nuomone, vienintelis būdas kilstelėti vidutinį uždarbį – sėkmingai išnaudoti aukštąsias technologijas: „Nors ir kopiame aukštyn, technologijų atžvilgiu stip¬riai atsiliekame nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių.“ Tai galime pateisinti objektyviomis priežastimis, visų pirma, sovietine okupacija, iš kurios išsivadavę prieš 25 metus ėmėme mokytis išnaudoti laisvosios rinkos ir tarptautinės prekybos pranašumus.
Niekas mūsų negalėtų apkaltinti tinginyste – nuo 2005-ųjų produktyvumas Lietuvoje šoktelėjo 37 proc. ir augimo tempu nusileido tik kaimynei Latvijai. Sėkmingų pavyzdžių atrastume ne vieną. Krakmolo ir glitimo gamintojos „Amilita“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas pripažino, kad apsimoka investuoti ir didinti gamybos efektyvumą. „Visada ekonomiškiau pirmiausia efektyvinti dabartinę veiklą ir tik po to perskirstyti likusias lėšas“, – sakė įmonės vadovas. Į plėtrą ir gamybos modernizavimą per 7 metus „Amilita“ investavo apie 145 mln. eurų.
Tačiau bėdų kelia šalies ūkio struktūra – 8 proc. užimtų gyventojų liko žemės ūkyje, 18 proc. – did¬meninėje ir mažmeninėje prekyboje. Dirbančių IT sektoriuje tėra 1,9 proc., finansų – 1,3 proc.
Vilniaus universiteto E¬konomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis įspėja, jog laukia didelių socialinių problemų, jei senstančios valstybės ūkis nesugebės gauti pakankamai pajamų, kad jų užtektų pensijoms ir socialinėms išmokoms. Šiuo metu dviem dirbantiems gyventojams reikia išlaikyti vieną pensininką. Europos Komisijos skaičiavimai rodo, kad demografinei padėčiai nekintant po 25 metų jau kiekvienas dirbantis turės išlaikyti po pensininką.
Estijos pamokos
Nesugebėjus sukurti aukštą pridėtinę vertę duodančio verslo ir pramonės gresia patekti į vidutinių pajamų spąstus – likti nuolat besivejančių gretose, kaip jau yra nutikę ne vienai Azijos, Pietų Amerikos ir tos pačios Europos valstybei.
Rimčiausią pavojų kelia inovacijų stoka. Mėgdžioti išsivysčiusias šalis, jų technologijas ir vadybos tradicijas kur kas lengviau, nei sukurti geresnę alternatyvą. Tai įgyvendinti pavyksta vienetams. Pasaulio banko vertinimu, nuo 1950 m. vos trylika valstybių išsilaisvino iš vidutinių pajamų spąstų – sąraše kartu su Austrija, Belgija, Prancūzija, Honkongu, Airija, Italija, Japonija, Singapūru, Vokietija, Suomija, Prancūzija ir Pietų Korėja minima Estija.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė atkreipė dėmesį, kad nors Estijoje gyvenimo lygis pagal BVP vienam žmogui labai artimas Lietuvai, estų vidutinis bruto darbo užmokestis pirmą 2015 m. ketvirtį buvo 1010 eurų – net 44 proc. didesnis negu Lietuvoje. Tiesa, kai kuriuose Estijos sektoriuose, pavyzdžiui, statybos, energetikos, transporto, profesinių paslaugų, gavybos pramonės, atlyginimai pirmą šių metų ketvirtį mažėjo.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.