Jekaterina Bolšakova | cenzor.net
Aš žinojau, KUR einu, KODĖL einu ir kas ĮVYKS. Išties, vakar vakare studijoje su visais savo viduje atsisveikinau ir „užvėriau“ visus savo nesupratimus ir priekaištus.
Kaip praneša cenzor.net ,apie tai Feisbuke rašo Jekaterina Bolšakova, nukentėjusi Institutskaja gatvėje nuo granatos sprogimo.
Jekaterina Bolšakova
„Tai buvo Berkuto granata. Pataikė man į nugarą, kai prasidėjo puolimas. Institutskaja gatve aš ėjau paskutinė – lydėjau 75 metų senutę. Turėjau kokybišką brezento kuprinę – su visa nugaros apsauga ir būtinais tarpikliais. Iš jos teliko dešinys diržas ir apdegęs dugnas. Jeigu kuprinės nebūtų, nebūtų ir manęs.
Po to, savimi uždengdama ir prilaikydama tą senutę, kuri ūgiu man iki nosies, tiesiog stovėjau šalia sienos, vėliau ant šaligatvio – po egle, o greta bėgo „Berkutas“, ir… KAIP jie talžė visus, kuriuos galėjo pasiekti! Vyrus, moteris, Raudonąjį Kryžių, spaudą. Kelis sykius mojavo virš mudviejų lazdomis: „ubju suka!“, o aš paprasčiausiai ramiai žiūrėjau jiems į akis, ir jie kažkodėl nuleisdavo tas lazdas…
Vėliau vienas žmoniškesnių akių berkutininkas, pridengdamas mus savo skydu, nulydėjo į arčiausią tarpuvartę. Ten jau buvo bent 30 žmonių: maždaug 13 moterų, 6–7 vyrai, senukas, septyniolikmetis vaikinas, žurnalistė ir keturi vidutinio amžiaus vyrai. Senukas gulėjo ant žemės ir du berkutininkai mušė jį lazdomis. Dar du vyrai buvo apsipylę krauju iš žaizdų galvoje. Moterų sužeidimai buvo įvairaus sunkumo – merginai iš Raudonojo Kryžiaus sumušta šlaunis, merginai žurnalistei sudaužyta galva ir sumuštas kelis. Ir t.t. Na, ir aš, gražuolė. Tiesa, dar nežinojau, kas atsitiko mano nugarai.
Po kelių minučių Berkutas nulėkė „medžioti“ toliau. Mums liko viena pralaužta kaukolė ir 3 smegenų sukrėtimai. Kraujo jūra – neperdedu. Ir dar – kojų traumos, sudaužyti pirštai (dengėmės galvas). Gerai, kad mergina iš Raudonojo Kryžiaus išsaugojo lagaminėlį su vaistais. Perrišome kraujuojančius, suleidome vaistus ir pasislėpėme namo prieangyje. Iš viso – 16 žmonių.
Paskambinau pažįstamiems, papasakojau, kur esame ir kad skubiai reikia pagalbos. Žurnalistai skambino saviems. Informavome Maidaną ir pas mus iš ten atvyko Raudonasis Kryžius. Ir dar Sergejus stebuklingu būdu sugebėjo mašina prasiskverbti tiesiog į Šelkovičnaja gatvę. Labai laiku. Ištraukė visus. Kiemais daržais Serioga išvairavo “greitąją” su sunkiai sužeistaisiais iki Maidano, o mane – jau iki namų.
Taigi. Svarbiausi įspūdžiai:
Baisiausia – KAIP muša žmones. Viena, kai rodoma per žinias. Ir kita – kai tai matai savo akimis. Ir akis tų, kurie muša. Beje, anksčiau ryte du „sugautus“ berkutininkus mano Saška asmeniškai nuvežė į ligoninę, o trečiąjį tiesiog paleido už barikadų. JŲ NIEKAS NEMUŠĖ!
Jekaterina po sprogimo. Foto: REUTERS
Ir asmeniškai. Nuo pradžių ir iki dabar – visiška pusiausvyra. BŪSENA. Ir nė akimirkai „neiškritau“. Po sausio 22 d. įvykių, kai patyriau emocinį šoką, ir vėliau, kai suabejojau Meilės jėga, ir tada, kai akimirką – kaip atsaką – man leido pajusti, kas yra „Kristaus meilė“, tarsi praėjo visas gyvenimas. Numiriau ir gimiau. Meilėje. Šiandien, žvelgdama į visa tai, nė sekundę nejaučiau baimės, agresijos, neapykantos, nevilties, priekaištų.
Štai tokios Praktinės Pamokos.“
Iš rusų kalbos vertė – Tiesos.lt