ROMA – Prieštaringai vertinamo Vatikano doktrinos caro raštai, kuriuose nagrinėjamos intymios vyrų ir moterų orgazmo detalės, buvo pavadinti paskutiniu šiaudu jo sparčiai besivystančiai, bet skandalais apipintai karjerai.
Viktoras Manuelis „Tucho“ Fernandesas (Víctor Manuel „Tucho” Fernández), artimas asmeninis popiežiaus Pranciškaus draugas ir tekstų jam rašytojas, kurį pontifikas pakvietė į Romą vadovauti galingai Vatikano doktrinos tarnybai, pakeldamas jį į kardinolus, sukėlė tikrą bažnytinį žemės drebėjimą, nes neseniai atrastas ir išverstas vaizdingas seksualinis tekstas, kuriame orgazmas sugretinamas su mistine vienybe su Dievu.
„Nepamirškime, kad moterys aplink makštį turi gausų venų rezginį, išlaikantį gerą kraujo priplūdimą po orgazmo,“ – 1998 m. savo knygoje Mistinė aistra: dvasingumas ir jausmingumas rašė Fernandesas: Dvasingumas ir jausmingumas. „Štai kodėl ji paprastai būna nepasotinama. Jai reikia, kad atslūgtų dubens pilnakraujystė, o kai tai neįvyksta, po orgazmo ji gali norėti dar“.
„Moteriai reikia daugiau laiko, daugiau atsidavimo. Jai reikia, kad vyras, pasiekęs pasitenkinimą, suteiktų jai kažką daugiau,“ – pridūrė jis.
Šią savaitę Fernandesas sakė, kad netrukus po to, kai buvo išleista Mistinė aistra, jis ją atšaukė ir „niekada neleido jos perspausdinti“.
Tuo metu Mistinė aistra buvo prasminga, tačiau tai knyga, „kurios dabar tikrai nerašyčiau,“ – sakė jis internetiniam katalikiškam naujienų leidiniui Crux.
Daugeliui stebėtojų didžiausią nerimą kelia ne smalsus žmogiškojo orgazmo detalių tyrinėjimas – kad ir kaip būtų keista, turint omenyje knygos autorystę – o ištisas skyrius, kuriame pasakojama apie pokalbius su šešiolikmete mergaite apie jos erotines Jėzaus vizijas.
Jei šiuos aprašymus jam iš tiesų papasakojo šioji mergaitė, atrodo, kad jie peržengia bet kokias išmintingumo ir padorumo ribas; o jei jis juos išgalvojo, tai atrodo, kad siūlomi labai abejotini jaunos mergaitės seksualinio ir dvasinio gyvenimo įsivaizdavimai.
Moralės teologai taip pat nesutiko, kad Fernandeso objektyviai nuodėmingų veiksmų akivaizdus pateisinimas kažkaip suderinamas su Dievo malone.
Patirti Dievo meilę „nereiškia, kad, pavyzdžiui, homoseksualas būtinai nustos būti homoseksualus,“ – rašė jis.
„Atminkime, kad Dievo malonė gali egzistuoti kartu su silpnybėmis ir net su nuodėmėmis, kai yra labai stiprus sąlygotumas,“ – pridūrė jis. Tokiais atvejais asmuo gali daryti dalykus, kurie objektyviai yra nuodėmingi, nebūdamas kaltas ir neprarasdamas Dievo malonės ar jo meilės patirties.”
Įdomu, kad prelatas, šlovindamas Dievą, taip pat cituoja „garbingą XV a. egiptiečių teologą“ Al Sonuouti: „Šlovė Alachui, kuris sukuria varpas, kietas ir tiesias kaip ietis, kad jie kariautų su makštimis“.
Tai ne vienintelis Argentinos kardinolo parašytas leidinys, keliantis abejonių. Fernandesas taip pat buvo stebinančio teksto Išgydyk mane savo lūpomis: bučiavimosi menas autorius: Jis jį išleido 1995 m., būdamas 33 metų kunigas.
„Noriu paaiškinti, kad ši knyga buvo parašyta remiantis ne tiek mano patirtimi, kiek žmonių, kurie bučiuojasi, gyvenimais,“ – įžangoje rašė Fernandesas. „Šiuose puslapiuose noriu apibendrinti populiarų jausmą, tai, ką žmonės jaučia, kai galvoja apie bučinį, ką mirtingieji patiria, kai bučiuojasi“.
„Taigi, bandant susintetinti didžiulį gyvenimo turtingumą, šie puslapiai pasirodė palankūs bučiniams,“ – rašė jis. „Tikiuosi, kad jie padės jums bučiuoti geriau, kad bučinyje atskleistumėte geriausią savo esybės pusę.
Atlikdamas tyrimą apie bučinius, Fernandesas sakė, kad „gatvėje“ rinko informaciją iš maždaug 1000 žmonių.
„Ėjau į barus, koledžus, įmones, kad paklausčiau jaunų žmonių, ką jie žino apie bučiavimąsi,“ – rašė jis. „Surinkau įvairias nuomones apie tai, ką jiems reiškia bučinys, apie skirtingus bučiavimosi būdus“.
„Įsiskverbiantis bučinys – tai bučinys, kai įsisiurbiama lūpomis. Įsiskverbiantis bučinys yra tada, kai įkišate savo liežuvį. Saugokitės dantų,“ – rašė jis, cituodamas vieną iš savo pašnekovų.
Kai kurie Vatikano stebėtojai garsiai svarstė, ar popiežius Pranciškus nežinojo apie prieštaringus Fernandeso raštus, kai paskyrė jį Vatikano doktrinos tarnybos vadovu, – o tai atrodytų didelis stropumo trūkumas, – ar vis dėlto žinojo apie juos ir vis tiek jį paskyrė.
Visai neseniai kardinolas Fernandesas sukėlė triukšmą, kai paskelbė deklaraciją, panaikinančią 2021 m. draudimą laiminti homoseksualias poras, kurį paskelbė ta pati Tikėjimo doktrinos dikasterija, kuriai jis dabar vadovauja.
Nepaisant to, Vatikane pasigirsta balsų, vadinančių Mistinę aistrą tuo šiaudu, kuris perlaužia kupranugario nugarą.
„Ketinu pasakyti, kad kardinolo Fernandeso atsistatydinimas dabar yra neišvengiamas,“ – rašo Spectator asocijuotasis redaktorius Damianas Tompsonas (Damian Thompson). „Atrodo, kad priartėjome prie baigiamosios šio pontifikato krizės“.
Šaltinis: Breitbart