Viešpaties apsireiškimas: „Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“

Švęsdami Trijų Karalių, arba Epifanijos, Viešpaties apsireiškimo, šventę kviečiame Tiesos.lt skaitytojus Dievo ieškančia širdimi jungtis maldoje už Lietuvą Tiesoje.

Dievo ieškotojai

Šiandien Trijų Karalių dieną drąsiai galime vadinti visų tautų pašaukimo į išganymą diena. Betliejaus žvaigždė šviečia visiems ir kviečia visus sekti Jėzumi. Ji kviečia kiekvienos tautos, kiekvienos rasės žmones Kristaus ieškoti ir, radus jį, priimti į savo širdį, į savo gyvenimą. Trijų išminčių šventė primena mums mūsų misiją: nešti Kristaus šviesą pasauliui, uždegti meilės ir broliškumo žiburį pasaulio tamsybėse, kad visi gyventume kaip broliai ir seserys Kristuje. Todėl turime klausti: kur šiandien Viešpats apsireiškia? Iš kokių ženklų galime atpažinti Jėzų? Tai meilės ir taikos ženklai. „Prie Dievo skrendama ne tiek genijaus ar mokslo sparnais, kiek – meilės. Kas nori įeiti į tikėjimo šventovę, tasai neturi sakyti: „Noriu matyti“, bet privalo sakyti: „Noriu mylėti“. Meilės kelias visada veda į tikėjimą“ (Bougaud). Ženklai, kuriais Dievas apsireiškia mums, visų pirma gali būti mūsų asmeninio gyvenimo permainos. Tai išbandymų skausmas – kančios žvaigždė, suteikianti mums atsivertimo malonę. Kitam žmogui Dievo apsireiškimo ženklas – Dievo žodis. Nors ir jis gali būti paslaptingas ir sunkus žmogui suprasti, nes yra apvilktas skurdžia žmogiškų žodžių išraiška. Dievo ženklu gali būti mūsų sutikti žmonės, parodantys Dievo meilės ir tarpusavio broliškumo. Dievas pirmas eina į susitikimą su žmogumi ir galbūt visiškai kitomis formomis, negu mes norime. Todėl mūsų užduotis pakeltomis galvomis ieškoti kiekvienam iš mūsų skirtų atskirų Dievo apsireiškimo mūsų gyvenime ženklų.

Didžiausioji tragedija nuo karaliaus Erodo laikų kartojasi iki šios dienos. Fariziejai, Rašto aiškintojai, paklausti karaliaus Erodo, tiksliai nurodė Mesijo pasirodymo laiką ir vietą, tačiau patys nėjo jo ieškoti, nesijudino iš vietos. Tik aštuoni kilometrai nuo Jeruzalės iki Betliejaus, tik aštuoni kilometrai nuo knygų ir karališkųjų rūmų iki Mesijo, tik aštuoni kilometrai iki tikrojo tikėjimo, tačiau jie niekada nebuvo jų žengti. Fariziejai, Senojo Testamento kunigai ir Rašto aiškintojai ne tik neieškojo Mesijo, bet ir laikė jį pavojingu. Kiti, kurie laikyti esantys toliau nuo Dievo, – piemenys, pagonys, trys karaliai – ieškojo ir atrado Kristuje džiaugsmo ir taikos dovaną. Nuostabi paguoda Apreiškimo žodyje: „Aš leisiu save surasti.“

Karalius Erodas galvojo tik apie savo galią ir įtaką. Jam Mesijas buvo pavojingas konkurentas – jo ramybės ir politinės galios drumstėjas. Štai kur priežastis atmesti Dievo apreiškimą. Šiandienis žmogus labai klaidingai įsivaizduoja savo autonomiją ir laisvę. Jis mano, jog gali gyventi be Dievo. Moderniosios kultūros didžiausioji tragedija yra ta, kad žmogus mano, jog gyvena tik dėl savęs paties ir laiko kiekvieną Dievo apsireiškimo ženklą antihumanišku. Pasaulis mato Kristų kaip priešininką savo juodiems projektams ir planams. Visa tai kėsinasi išrauti iš žmogaus bet kokį ryšį su Dievu. Bandymas erodiškai nužudyti Dievą žmogaus širdyje šiandienę žmoniją privedė prie žmogaus nužudymo jo paties širdyje. Nusikaltimai žmogiškumui, mirties ideologijos inspiruojami bandymai su žmogumi, žmogžudysčių gausa aiškiai atskleidžia žmogaus nuvertinimo tragediją.

Dar baisesnis už netikėjimą yra religinis abejingumas, apatija, apsileidimas. Ištisi mūsų miestai ir kaimai dvasiškai miršta užsidarę abejingume Dievui, Jėzui Kristui, bet kuriai religijai ir dvasingumui. Vieni užsiėmę savo darbais ir rūpesčiais, savo gerovės kūrimu, kiti įnirtingai stengiasi viską, kas dora, pamiršti paskandindami tai alkoholio okeane. Šiandien misionieriai, dvasininkai, lyg tie ieškantys Dievo išminčiai, susiduria su miestų abejingumu ir erodišku sarkazmu. Dievą daugelis laiko nenaudingu ir net žalingu, nes Jis neša sąžiningumą, atvirumą ir teisingumą. O tai visiškai nenaudinga korumpuotai egoistinei visuomenei. Dievo ieškoti lygiai taip pat sunku, kaip ir anuomet. Mūsų kultūra ne mažiau abejinga krikščionybei ir Bažnyčiai. Šiandienė kultūra yra stabmeldiška, kai pateikia religijai magijos, burtų ir sektų alternatyvą.

Trys išminčiai buvo „Dievo ieškotojai“. Jie nebijojo rizikos ir sunkumų Dievo ieškojimo kelyje. Labiau pasitikėjo „šviesa iš dangaus“ nei savo žmogiškomis jėgomis. Tikėjimui nėra per didelių nuotolių ir sunkumų, jis viską įveikia.

„Nusilenkite, karaliui, – šaukia šv. Bonaventūras. – Dievo Vaikeliui! Nusilenkite su pagarba, nes jis yra galingiausiasis Karalius. Nusilenkite tauriai ir padoriai, nes Jis yra išmintingiausiasis mokytojas. Nusilenkite su šventu džiaugsmu, nes Jis yra dosniausiasis Valdovas.“ Šis šventasis aiškiai nurodo, jog Dievo ieškojimo kelyje reikia išeiti iš savo egoizmo ir puikybės namų.

Dieve, tu kelrode žvaigžde per Tris Išminčius žmonijai apreiškei savo Sūnaus užgimimą, kad visas pasaulis ir visi amžiai pajustų Kalėdų išganymo džiaugsmą. Viešpatie, būdamas Pasaulio Šviesa, visada ir visur mums vadovauk savo tiesa ir išmintimi. Teikis mus, Tave jau tikėjimu pažįstančius, nuvesti ten, kur regėsime Tave visame dievystės žibėjime.

Parengė mons. Artūras Jagelavičius

Šaltinis: Bažnyčios žinios | 2014 Nr. 12 (414)

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
3 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Anikė

Laukiu,kad Išminčiai mums visiems atneštų savęs pažinimo džiaugsmą,išmokytų
mylėti.”Išeikime iš savo egoizmo ir puikybės namų”,pamatysime vargstančius, kenčiančius,dalinkimės su jais savo širdies gerumu.Pradėkime nuo šalia esančių.

Juozapas

Šiandienos globalizmo „išminčiai” norodo kitas tieas: „-Mes įjungėme rinkodaros žvaigždes, tad bėkite į maximas aukso veršio tuštybės pagarbinti“ Jeigu pabandytume suskaičiuoti kiek laiko visos medijos nuo Advento iki Trijų Karalių pila vandenį ant pirkimo-vartojimo skatinimo reklamų, ir kiek laiko visos medijos skiria D-vo žodžiui, Mūsų Atpirkėjo gimimo suvokimui skleisti -tas santykis yra klaikiai drąstiškas. Komercijai, pinigų, daiktų ir išgalvotų tradicijų isterijai skiriama 99,99 nuošimčių laiko. Valdžiai lojalūs bažnyčių hierachai apsiriboja dalyvavimu oficialiose tv transliuojamose mišiose. Kunigų kurie turi Pašaukimo dovaną, į televizijas nebekviečia, arba tiesiog neleidžia. Ką ten televizijos. Pačioje bažnyčios organizacijoje plinta Tiesos žodžio dusinimas. Tikri kunigai metami iš katedrų ir ujami į gūdžias provincijas. Mūsų bažnyčia panašėja į maskolijos patriarxatą kur cerkvė yra padlaižūniškai palindusi po ordos caro… Skaityti daugiau »

VaidasVDS

Kažkada iš tiesų trys šventikai iš Uro atvyko ieškodami „gyvenimo šviesos”, kuomet Jėzui buvo nepilnos trys savaitės. Gal ir gerai, kad nelabai raštingi žmonės nežino tikros Jėzaus gimimo dienos (jis gimė vasaros pabaigoje), nes iš tiesų dabartinės neva Jėzaus gimimo dienos šventimas primena ne dvasinį susitelkimą ir apmąstymus, o komercializmo puotą, per kurią galima įgyti (gauti dovanų) ne dvasinę šviesą, o didžiulę krūvą materialių niekalų. Juozapai, visai neblogą pamokslą šiemet Katedroje sakė kunigėlis, net Butkevičius šiek tiek raukėsi, o mūsų nelabai dvasinga prezidentė nedalyvavo. Jėzus neįkūrė bažnyčios, bažnyčia susikūrė natūraliai. Tikra bažnyčia visada bus žmogaus kūnas, kuriame gyvena ir Dievo dvasia, ir formuojasi arba nyksta žmogaus siela. Ir nėra Jėzus joks atpirkėjas. Žmogus negimsta su nuodėme, tik gyvendamas prisidaro tiek… Skaityti daugiau »

3
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top