Rasuolė Bauraitė | „Lietuvos ryto“ televizija
Nemažai žmonių piktinasi naujojo Seimo darbu, neva jis kol kas nesiima jokių realių sprendimų, kurie atneštų naudą visuomenei. Kartais atrodo, kad Seimas kur kas labiau susikoncentravęs į institucijos problemas. Seimo nariai už parlamentines lėšas nebegali nuomotis automobilių, svarstoma įteisinti parlamentarų atostogas, galvojama, kaip mažinti parlamentarų skaičių. Tačiau Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad tai, kas gyventojams atrodo kaip Seimo narių privilegijos, kuo greičiau turi būti panaikinta, o dideli darbai netrukus prasidės.
Ar iš tiesų naujasis Seimas sprendžia tas problemas, kurios visuomenėje yra aktualiausios?
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir V. Pranckiečio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Pirmininke, kaip jums sekasi?
Jaučiuosi gerai, jau praėjo daugiau nei mėnuo. Dėl savęs jaučiuosi neblogai, o kaip aplinka vertina, jų ir reiktų klausti.
Ar kritikos sulaukiate?
Aštrios kritikos nebuvo, bet buvo konstruktyvi, pasakydavo, kur koks trūkumas ar kaip politinį žaidimėlį būdavo galima sužaisti kitaip. Tai visiškai priimtina. Aš nelinkę supykti ar susipykti su savimi dėl to, kad kas nors įvyko kitaip, nei tuo metu sugebėjau padaryti.
Valdžia, kuriai atstovaujate, labai aršiai kritikuojama dėl kiekvieno sprendimo. Ar ta kritika pamatuota?
Gal mes esame nepriimtini, nes atsiradome iš niekur ir staiga užėmėm tas vietas, kurias turėjo užimti kiti. Mūsų nepatirtis irgi gali būti kritikuojama, bet kai kritikuojama racionaliai, irgi galima ramiausiai priimti. Nereaguoti negalim, jei kritika teisinga, ji priimtina, bet jei kritika arši ir nepagrįsta, žmonės reaguoja. Ir kitiems žmonėms patarinėjau, ir pats tai darau – priimkim kritiką tokią, kokia ji yra ir žinokime, kad tie žmonės dirba savo darbą. Nuo jų darbo kokybės priklausys ir mūsų darbo kokybė. Jei mes norime geriau dirbti, mums gali ir pasisekti.
Tam tikri sprendimai turbūt ne veltui iššaukia kritiką ir aršias reakcijas. Atrodo, lyg Seimas būtų susikoncentravęs į save, o ne į visuomenei svarbiausias problemas. Tarkim, svarstoma, ar reikia Seimui pirkti fortepijoną.
Nesvarstoma, žiniasklaidoje yra svarstoma. Kai valdyboje gavom prašymą, jau trečioje kadencijoje buvo teikiamas toks prašymas. Mes labai kultūringai jį pasvarstėme, kadangi Kultūros komitetas jį teikė. Žinomi muzikos atstovai to prašo, bet pakalbėjom, kad tai kainuoja daug, reprezentacija yra retai reikalinga, tiesiog nusprendėme palikti šį klausimą ateičiai, kad reprezentacijai garbingiausioje vietoje būtų garbingi instrumentai. Pasiūliau ir kitokį variantą – jei reikės kartą ar du per metus koncertui, galima išsinuomoti, pasiskolinti. Yra problemų, kad jį reikia perderinti, bet pigiau yra jį suderinti atvežus į kitą vietą, negu pirkti ir žiūrėti į jį vien kaip į eksponatą.
Tai nebus fortepijono Seime?
Ne, gal kada. Mes viešai pasakėm, kad gal atsiras koks ambicingas žmogus, kuris nori padovanoti ar liko šeimoje nebenaudojamas, aukštos kokybės fortepijonas, kodėl nepadovanoti. Gal pas ką nors liko istorinis fortepijonas, gal tas galėtų atkeliauti į Seimą su visa savo istorija, pagarba tam, kuris jį atiduotų. Yra visokių pasiūlymų – ir senovinių žemėlapių padovanoti Seimui. Tikrai tai ne pirmadienis klausimas, jo nereiktų sureikšminti. Jis yra trijų savaičių senumo, nežinau, kodėl žiniasklaida atgaivino tik dabar. Valdyboje pasvarstėm ir nurimo aistros.
Turbūt todėl, kad Kultūros komitete gimsta labai įdomios idėjos – tautiniai drabužiai, fortepijonas. Kai yra didelių problemų, o svarstoma, ar reikia aprengti vaikus tautiniais drabužiais.
Mes eisime nuosekliai. Dabar turėjome pabaigti sesiją, priimti biudžetą. Šiandien (trečiadienį – lrytas.lt red.) prezidentė pasirašė biudžetą, tai yra geros žinios žmonėms, bet jų nesigirdi. Pozityvo tiek neviešiname, kiek smulkaus negatyvo ar nepatinkančio visuomenei. Toliau pereisime ruoštis kitai sesijai, ruošime programinius dalykus ir keliausime prie programos įgyvendinimo.
Turėjome tą bėdą, gal tai mūsų, naujų žmonių, bėda, kad pirma pasakome, o tada klausiame žmonių, kaip sureaguos. Reiktų pirma pasiklausti, kokia galėtų būti reakcija, išviešinti idėją, bet jos neteigti kaip idėjos iš Seimo ar jau priimto sprendimo. Jūsų minėti dalykai irgi nėra sprendimai, tai privačios iniciatyvos, kurios papuolė į viešumą.
Vienas iš pirmųjų sprendimų buvo panaikinti privilegijas Seimo nariams nuomotis automobilius iš parlamentinių lėšų. Jūs už tokią idėją?
Žinoma. Ne automobiliai, o privilegijos. Žmonės mato privilegijas ir visur, kur jas įžvelgia, juos tai pykdo. Kam jų reikia? Jos net nėra reikalingos tiems žmonėms, kuriems reikia vykdyti funkcijas. Pavaduotojai nevažinėdavo su tomis mašinomis, jos tiesiog stovėdavo. Tų privilegijų yra daugiau, kurias būtų galima žiūrėti per laiką.
Kur dar galima apmažinti privilegijas? Ar parlamentinių pinigų Seimo nariui užtenka, kad jis galėtų tautos išrinktojo funkciją vykdyti kokybiškai?
Straipsnio tęsinį skaitykite portale lrytas.lt ČIA.