Pirmadienį, sausio 9 d., Seimo pirmininko inicijuotame pasitarime dėl Nacionalinio saugumo strategijos nutarta dokumentą teikti Seimui ypatingos skubos tvarka. Ji bus pristatyta ketvirtadienį, sausio 12 d. vyksiančiame Seimo posėdyje, skelbiama lrs.lt svetainėje.
„Šis dokumentas yra svarbus valstybei, pagal jį planus rengs ir įgyvendins Vyriausybė“, – sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak jo, strategijoje išskiriamos vidinės ir išorinės grėsmės, tarp kurių ypatingą vietą užima korupcija, didelė socialinė atskirtis.
„Turime aiškiai įsivardinti grėsmes, kad galėtume su jomis kovoti. Yra paskaičiuota, kad vien dėl korupcijos ir nepotizmo galimai netenkame apie 20 proc. valstybės biudžeto ir tai yra didžiausią žalą valstybės valdymui darantys veiksniai. Taip pat turime kuo skubiau spręsti socialinės atskirties problemą“, – sako V. Pranckietis.
Pasak parlamento vadovo, svarbu, kad tiek valstybės institucijos, tiek visuomenė žinotų, kokios šiuo metu didžiausios grėsmės ir kaip planuojama su jomis kovoti.
„Nacionalinis saugumas – valstybės klestėjimo pagrindas. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą. Būtina nacionalinio saugumo sąlyga – sąmoningų piliečių indėlis į šalies saugumo ir gerovės kūrimą, pasirengimas kritiniu atveju prisidėti prie jos gynybos“, – sako Seimo pirmininkas.
Susitikime aptartos nacionalinių grėsmių formuluotės, institucijų atsakomybė ir visuomenės informavimas bei visuomenės dalyvavimas sprendžiant atitinkamas problemas.
Nacionalinio saugumo strategija – tai svarbiausių nuostatų, apibrėžiančių saugios valstybės raidą, visuma. Strategija nustato gyvybinius ir pirmaeilius nacionalinio saugumo interesus, pagrindinius rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šiems interesams, nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgojo ir vidutinio laikotarpių uždavinius. Strategija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Šiaurės Atlanto ir Europos Sąjungos (toliau – ES) sutartimis, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) ir ES strateginiuose saugumo politikos dokumentuose pateiktais strateginiais tikslais ir veiklos gairėmis.
Formuodama ir įgyvendindama nacionalinio saugumo politiką, Lietuvos Respublika laikosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų, principų ir įsipareigojimų, įtvirtintų Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ir Europos Tarybos dokumentuose, prisideda prie tarptautinės taikos ir visa apimančio saugumo, pagrįsto demokratinėmis vertybėmis, teise ir teisingumu, palaikymo.
Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektą parengė dar buvusi Vyriausybė, pastarąjį kartą strategija buvo peržiūrėta 2012 metais ir norėta ją pritaikyti prie pasikeitusios saugumo situacijos. Po pateikimo praėjusios kadencijos Seime, dokumentą nagrinėti ėmėsi naujojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ir kreipėsi į visuomenę prašydamas pateikti jam siūlymus. Prieš planuojamą svarstymą ketvirtadienio plenariniame posėdyje, pirmadienį dokumentas aptartas Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio pasitarime su ministrais, tarnybų vadovais, parlamentarais.