Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisakė už kuo skubiausias Ukrainos valdžios derybas su separatistais. Šiuo klausimu Putino pozicija yra seniai žinoma, tačiau nedaug kas laukė panašaus požiūrio iš ponios Merkel, socialiniuose tinkluose jau pravardžiuojamos „frau Ribbentrop“…
Apie tai, ko iš tiesų siekia Europa, samprotauja žinomas Rusijos rašytojas ir satyrikas.
Viktoras Šenderovičius | gordonua.com
Ir ką aš čia, tiesą sakant, vis apie mus ir apie mus, lyg būtume čia vieni. Nemandagu. Pagaliau imkime ir pašlovinkime europinį taikingumą ir neutralumą.
Jie yra nuostabūs.
Europinis neutralumas ypač žavus tomis minutėmis, kai kaimynystėje kas nors pradeda murkdyti kažką kitą – skausmingai, iki kraujo… Ir tas – kitas – dėl šitokio elgesio pradeda klykti ir garsiai kviečiasi pagalbos.
Tokiu nejaukiu momentu, sutikite, nėra nieko puikesnio, kaip pasitraukti saugiu atstumu ir iš ten, iš to atstumo, pasakyti: fui-fui-fui. Kaip visa tai yra šiurkštu, kaip neestetiška, o ypač štai šitas įkyrus, gelbėti kviečiantis riksmas…
Ir kaip yra gera, kad su visu tuo, tiesą sakant, mes visiškai nesusiję, ar ne? Ypač, kai nuo visos šios betvarkės atsitraukiame dar keliais žingsniais ir visą savo dėmesį kuo skubiausiai nukreipiame į ką nors malonaus, kad, gink Dieve, nepatirtume streso. Šokoladukas, klasikinė muzika… karo laivo „Mistral“ pardavimas… šiek tiek dujų tiekimo kontraktų… o dar štai, futbolas…
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel stebi Pasaulio futbolo čempionato finalo varžybas. Rio de Žaneiras, 2014 metų liepos 13 diena. EPA nuotr.
Taip pat labai neblogai yra pasirūpinti ausų kamštukais, kad besiplečiančių pjautynių garsai nenukreiptų dėmesio nuo minčių apie europinę integraciją.
Greičiausiai tai ir yra neutralumas.
O kiek palaukus (kuomet tas – murkdomas kraujyje – susiima ir nuo riksmų pereina prie atsakomųjų veiksmų), ateina metas, kaip jau įprasta, europiniam taikingumui.
Nes… na, kaipgi čia dabar, ponai… kaip šitaip galima! Reikia nedelsiant sustabdyti kraujo liejimą! Ar mes humanistai ar ne? Juk kenčia sukilėlio Babajaus vadovaujami taikingi Palestinos gyventojai! Reikalaujame nedelsiant pradėti daugiašales derybas, dalyvaujant judėjimui „Hamas“, Strelkovui-Girkinui ir teisėtai išrinktiems hutų genties vadams, kurie neseniai – visiško europinio neutralumo akivaizdoje – išpjovė milijoną tutsių. Na, taip jau išėjo. Dabar yra geriausias metas konfliktą nukreipti į diplomatinį lygmenį! Nes, neduok Dieve, gali būti pralietas kraujas. O juk mes šiuo momentu esame prieš kraujo praliejimą. Juk esame (argi nepamenate?) europiečiai… Lokas, Monteskje, Russo… žiemą šalta, dujos vis vien reikalingos… aplinkui vien arabai… Trumpai sakant, reikia tartis!
Juk iš principo sutarti galime, ar ne? Tarp kitko, ir Hitleris buvo visai pakenčiamas, kol jį tenkino čekai… Paklauskite senuko Deladje (Eduardas Deladje, Prancūzijos ministras pirmininkas, 1938 metais dalyvavo pasirašant Miuncheno suokalbį ir Čekoslovakijos atžvilgiu atsisakė sąjungininkiškų įsipareigojimų – „gordonua“ past.).
Apskritai, yra tradicijos. Na, juk jūs pamenate.
Taigi: neutralumas ir taikingumas!
Svarbiausia – nesupainioti sekos.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas