Pradedame Irenos Vasinauskaitės publikacijų seriją, supažindinančią su Šiaulių miesto visuomenininkų, susibūrusių po Lietuvos Sąrašo vėliava, komanda (su Šiaulių Lietuvos Sąrašo programa, galima susipažinti ČIA).
Pradžioje noriu papasakoti, kaip nuo ko pradedu pažintį su nauju žmogumi, sužinojusi, kiek jam metų. Tiesiog paklausiu : kur tu buvai 1991 metų sausio 13-ąją.
– Grįžau iš Kauno, kur studijavau maisto paruošimo technologiją ir stovėjau su tėvais didelėje minioje, susirinkusioje ginti Šiaulių savivaldybės, – greitakalbe raportavo Vilė Lapkuvienė.
Tuomet jai nebuvo nė aštuoniolikos, todėl natūralu, kad prasidėjus Sausio agresijai, mergina važiavo pas tėvus į gimtąjį miestą.
Vėliau Vilė įstojo į Šiaulių universitetą. Ji yra viešojo administravimo bakalaurė, vadybos magistrė. Dirbo privačiame sektoriuje, net verslininkės duonos ragavo. Augina du vaikus moksleivius. Šiuo metu yra namų šeimininkė, o šeimos galva vyras ir tėtis išlaiko šeimą. Atžaloms ūgtelėjus „atrado“ visuomeninę veiklą. Dažnai aplanko Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę, kur savaitgaliais susirinkę žmonės tiesiog ilsisi gamindami suvenyrus iš molio ar popieriaus.
O kai jaunystės draugę, nuoširdžią ir patiklią Audronę, kurią pažįsta jau 20 metų, užpuolė biurokratai, ėmėsi ją ginti. Šiais laikais galima ir taip pajuokauti: jeigu sovietmečiu žmogus turėjo mokėti santechnikos darbus, nes įvykus vandentiekio avarijai, sulaukdavai girto „specialisto“, tai dabar turi būti teisininkas – priešingu atveju sistema tave pervažiuos volu. Taigi, begindama Audronę, Vilė Lapkuvienė susipažino su Apskrities bendruomenių konfederacijos vadove Nijole Malakauskiene. Vis smagiau, kai ne vienas ar dviese kam nors talkini.
– Buvo visokių parašų rinkimo vajų. Per juos pažinau daug nuostabių žmonių, kuriais patikėjau, – sako V.Lapkuvienė. – Ir kaip niekada aiškiai supratau – jei nori ko iš kitų reikalauti, turi imti veikti pats. Geriau gyvensime tik tuomet, kai pasyviųjų skaičius sumažės.
Problemos suveda žmones – išvien gali daugiau gerų darbų padaryti. Taip pats gyvenimas „įrašė“ Vilę Lapkuvienę į visuomenininkų gretas. Laisvalaikio moteris nedaug teturi, – namai, vaikai, labdaros akcijos ir kt. Tačiau labai mėgsta skaityti mokslinę, psichologinę literatūrą, niekada nepraleidžia informacinių laidų. Svajoja apie sąžiningą valstybės tarnybą ir tikisi kada nors laimėti tikrą, o ne surežisuotą konkursą į svajonių darbo vietą.
Vilės Lapkuvienės apsisprendimui dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose pritaria šeima. Lietuvos Sąraše Nr. 09 ši kandidatė yra įrašyta TRYLIKTUOJU numeriu. O kad jis Vilei būtų sėkmingas, aktyviai dalyvaukime vietinės valdžios, kuri yra arčiausiai žmogaus, rinkimuose ir reitinguokite šią sąžiningą kandidatę – 1991-ųjų sausį drauge su kitais šiauliečiais apgynusi miesto meriją, Vilė Lapkuvienė verta atstovauti rinkėjams.