Grįžkime prie Šiaulių visuomenininkės Nijolės Malakauskienės istorijos, kai ją pačiame viduržiemyje netikėtai keliais frontais užpuolė anonimai ir, pasisavinę jos tapatybę, parašė kelis skundus STT ir FNTT dėl neskaidrių Šiaulių senelių savarankiško gyvenimo namų įrengimo. Negana to, keliose internetinėse svetainėse pasirodžius publikacijoms apie Šiaulių apskrities bendruomenės konfederacijos pirmininkės vargus, po straipsniu „Prasideda Šiaulių visuomenininkų puolimas“ anonimas „Gerai žinau“ sulipdė komentarą, įžeidžiantį bei šmeižiantį N.Malakauskienę ir jos vadovaujamą Rėkyvos gyvenvietės bendruomenę.
Moteris kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus, prašydama išsiaiškinti „gerai informuotąjį“, nes atlikus neoficialų žurnalistinį tyrimą paaiškėjo, kad kompiuteris, iš kurio išsiųstas šlykštusis komentaras, stovi Vilniuje, Peteliškių gatvėje. Kad kompiuteris sostinėje, pirminiame tyrimo etape neoficialiai užsiminė ir pareigūnai…
Ilgai sukosi apklausų karuselė. Ne paslaptis, kad Lietuvoje ieškant teisingumo kvotomis daugiau kankinamas nukentėjusysis, o ne nusikaltėlis. N.Malakauskienei net buvo grasinta, kad gali keistis jos pačios statusas, jei aktyviai domėsis tyrimu. Taigi, nuo liudytojo ar net aukos iki įtariamojo ar kaltinamojo – tik vienas prokuratūros popieriaus lapelis… Internetinėse publikacijose visa ši keista istorija buvo išsamiai aprašyta. Pavasariop viskas nurimo: nei apklausų, nei atsakymų, nei dar kokios aktualios informacijos pagaliau nukentėjusiąja pripažinta bendruomenės pirmininkė nebegaudavo. „Na, va, o susitikimuose su visuomene policijos pareigūnai giriasi, kad komentatorių šmeižiką galima nustatyti per kelias minutes…“, – stebėjosi N.Malakauskienė ir vėl ėmė domėtis, kaip vyksta dar sausį pradėtas tyrimas.
Pagaliau birželio pabaigoje visuomenininkė gavo Šiaulių apylinkės prokuratūros atsakymą, kuriame pranešama, kad komentatorius anonimas „Gerai žinau“ jau turi vardą ir pavardę. Paaiškėjo, kad tikrai ne vyrišką komentarą savo individualios įmonės kompiuteriu parašė Vaidotas Dijokas, Rėkyvos seniūnijos centro seniūnaitis. Taigi, šmeižto priemonė – kompiuteris – „reziduoja“ visai ne Vilniuje Peteliškių gatvėje, o Šiaulių rajone, Pakapės kaime.
Tai gal jau atsiprašė Nijolės Malakauskienės ir jos vadovaujamos Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės tos pačios gyvenvietės centro seniūnaitijos seniūnaitis V.Dijokas už nedžentelmenišką poelgį? „Ne“, – lakoniškai atsakė moteris ir neišdavė, kokie bus jos tolimesni veiksmai, kai drauge su advokatu išnagrinės Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimą. Viena šio dokumento detalė nustebino: minimame dokumente teigiama, kad V.Dijokas „visuomenininkę Nijolę Malakauskienę pažįsta, nes jam su ja teko bendrauti visuomeniniais reikalais“, kad „skirias judviejų požiūris į darbą“. Lyg ir logiška – du asmenys, būdami kolegos tik visuomeninėje veikloje, bendrauja „visuomeniniais reikalais“, tačiau prokuroras Linas Vitkus Rėkyvos gyvenvietės bendruomenės pirmininkei kažkodėl teigia, kad V.Dijoko atliktos „nusikalstamos veikos, šiuo atveju, neturi visuomeninės reikšmės“, todėl „savo pažeistas teises nukentėjusysis gali ginti teisme privataus kaltinimo tvarka“.
Ir supraski, žmogau, kodėl neatidžiai skaitė tyrėjai šlykštųjį komentarą, kuriame gyvenvietės, kurioje seniūnaitijauja V.Dijokas, žmonės vadinami „kontingentu“, kurie „mėlynais, pragertais veidais pagyvenę, mažai išsilavinę, iš valstybės paramos gyvenantys vyrai ir moterys, pensininkai, kuriuos lengva mulkinti…“ Gal galite atsakyti į klausimą, kodėl vyriškis, taip negerbiantis bendruomenės narių, ėmėsi visuomeninės veiklos?
Vis dėlto pirminė informacija apie komentarus iš vilnietiškų kompiuterių Peteliškių gatvėje neduoda ramybės. Todėl tyrimą tęsime.
Autorė – Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubo pirmininkė.
Daugiau apie šios bylos vingius ir „užburtus ratus“ skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Prasideda Šiaulių visuomenininkų puolimas?
Eismas ratu (I)
Eismas ratu. Trečiasis lėkimas…