y-news.lt
Kaip rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, esame tauta itin nelinkusi planuoti asmeninių finansų. Pasirodo, beveik penktadalis (18 proc.) respondentų gyvena šia diena, o 36 proc. pagalvoja vos apie mėnesį-du į priekį. Apskritai kuo ilgesnis laikotarpis pateikiamas, tuo sparčiau mažėja jį planuojančių: apie tai, kaip gyvens pensijoje – vos 6 proc. Kodėl taip yra?
Vienas paaiškinimas – žmonės taip nedaug uždirba, kad taupymas ir finansinės ateities planavimas jiems atrodo neįmanomas ar beprasmis. Su tokiu vertinimu iš dalies sutinka ir Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys: „akivaizdu, kad esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei 50 proc. gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireiktų pagalbos“, – sako jis. Šalyje, kurioje rimtesnio ekonominio šoko metu net ketvirtadalis gyventojų būtų priversti mažinti išlaidas maistui, ruoštis tolimai finansinei ateičiai gali būti keblu.
Kita vertus, tyrimo duomenys bent iš dalies prieštarauja tokiai interpretacijai: pajamas bei išlaidas planuojantys žmonės dažniau gyvena ne miestuose, pasižyminčiuose aukštesniu pragyvenimo lygiu, o kaime. Šia diena gyvena 21 proc. miestiečių, ir 16 proc. mažesnių miestelių ir kaimų gyventojų. Atitinkamai didelių miestų gyventojams mažiausiai rūpi, kaip jie gyvens pensijoje – ją planuoja 4,6 proc. miestiečių, kai miesteliuose ir kaimuose tai daro 7,6 proc. žmonių.
Kitas populiarus gyventojų finansinės trumparegystės aiškinimas – žemas tautiečių finansinis raštingumas. Su tuo sutinka ir Š. Ruzgys, manantis, kad finansinis švietimas turi tapti prioritetu, nes valstybė neturi tiek resursų, kad kiekvienam gyventojui galėtų užtikrinti įprastą gyvenimo lygį. Vis dėlto, tyrimo rezultatai kelia abejonių ir finansinio raštingumo stokos aiškinimu: išgyvenimo pensijoje klausimas, pavyzdžiui, visiškai nerūpi bene didžiausią finansinį raštingumą turintiems, palyginti jauniems (iki 36 m.) gyventojams.
Šaltinis: „Spinter tyrimai“
Vyresnieji „X kartos“ gyventojai taip pat ne itin jaudinasi dėl pensijos ir tik sovietmečiu užaugusi karta ima šiek tiek dėl jos nerimauti. Tai, žinoma, galima aiškinti tuo, kad pastarajai grupei pensija yra daug artimesnė laike nei jaunesniems gyventojams. Vis dėlto, prieš pat išėjimą į pensiją jaudulys dėl finansinės ateities ima slūgti – galbūt tai reiškia, kad dalis vyresnių gyventojų jaučiasi finansiškai pasiruošę užtarnautam poilsiui. Kaip bebūtų – neįtikėtinai žemas rūpestis savo pensija tarp palyginti jaunų žmonių kelia abejonių, kad finansinio raštingumo stoka nėra vienintelis ar net pagrindinis gyvenimo šia diena veiksnių.
Galbūt tyrimo rezultatus būtų galima aiškinti dar vienu būdu – žemais gyventojų lūkesčiais. Žmonės tikrai yra žino ką reiškia gyventi pensijoje – ne iš vadovėlių, o iš savo artimųjų patirčių. Būtent artimųjų patirtys lemia žmonių supratimą ką reiškia gyventi pensijoje. Tai nuosavas butas blokiniame name, nuolaidų akcijos prekybos centre, kompensuojami vaistai, pasivaikščiojimas parke, vienas kitas koncertas ar spektaklis, nemokama kava senjorams. O svarbiausia, žinoma – anūkai! Taip suprantamą orią pensiją dažnas mano galįs užsidirbti sąlyginai lengvai, be ypatingo taupymo ir planavimo. Jei lietuvio pensijos standartas būtų „vokiškas“ – su atostogomis prie Viduržemio jūros ir pan. – finansinio nerimo būtų žymiai daugiau. Vadinasi, jei pastaroji interpretacija teisinga, lietuvių gyvenimas šia diena gali būti savaip sveikas. Ir ne vien finansiškai, bet ir psichologiškai.