y-news.lt
Šį sekmadienį Lietuvos kaimynės ir strateginės partnerės Lenkijos rinkėjai balsuos šalies Sejm‘o rinkimuose. Daugelis apklausų pergalę žada valdančiajai Teisės ir teisingumo (PiS) partijai. Nesutariama dažniausiai dėl to ar ši partija po rinkimų valdys viena, ar jai prireiks koalicijos partnerio. Prognozuojama PiS‘o pergalė yra įdomi: tiek dėl to, kad valdančiųjų pergalės mūsų regiono šalyse yra reti reiškiniai; tiek ir dėl to, kad lenkai, panašu, suteiks dar stipresnį mandatą partijai, kurią galima laikyti vienu iš Briuselio institucijų ir liberaliosios žiniasklaidos bêtes noires.
Tad kodėl PiS‘ui sekmadienį pranašaujama pergalė? Dažnai aiškinama, kad Lenkijos valdančiųjų sėkmė laikosi ant jų sukurtos permainomis nusivylusių rinkėjų koalicijos. Ekonomikos liberalizavimu nusivylusius skurstančius rinkėjus PiS‘as – galima sakyti – paperka dosniomis išmokomis (pvz. vaiko pinigais), o visuomenės liberalėjiimo priešininkus ši partija užburia savo konservatyvia socialine politika.
Tokiuose aiškinimuose, žinoma, yra tiesos – ypač kalbant apie paramą, kurią PiS‘as gauna iš konservatyvių pažiūrų besilaikančių katalikų rinkėjų. Tačiau kaip su ekonominiu koalicijos komponentu? Viena vertus, panašu, kad į ekonomiškai pažeidžiamus sluoksnius orientuota PiS‘o politika duoda vaisių. Tai nesunku pastebėti palyginus Lenkijos regionuose sukuriamą produktą gyventojui su dabartinių valdančiųjų pasirodymu praėjusiuose rinkimuose. Didžiausia persvara PiS‘as savo oponentus – liberaliąją Piliečių platformą – 2015 m. triuškino skurdžiausiose šalies vaivadijose.
Šaltiniai: https://pkw.gov.pl ir http://ec.europa.eu
Vis dėlto, atidžiau pažiūrėjus, tokia tendencija turi labai ryškių išimčių. Kodėl, pavyzdžiui, PiS‘o persvara turtingiausioje Lenkijos vaivadijoje (Mazovijoje) keturis kartus viršija šios partijos persvarą dvigubai skurdesnėje kaimyninėje Kujavijos Pamario vaivadijoje (atitinkamai 16% ir 4%)? Arba kodėl Lietuvos pašonėje, ekonomiškai panašiose Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijose PiS‘o persvaros dydis skiriasi beveik dešimt kartų (29% ir 3%). Kodėl pietinėje šalies dalyje esanti Opolės vaivadija dabartiniams valdantiesiems suteikė šešiskart mažesnę persvarą (<2%) nei šalia esanti turtingesnė Silezija (>9%). Kodėl PiS laimėjo turtingesnėje Krokuvoje, bet pralaimėjo mažiau turtingame Gdanske? (BVP asmeniui atitinkamai 153% ir 139% Lenkijos virurkio).
Trumpai tariant, nors PiS‘o centro-kairės ekonominė politika tikrai laikytina viena šios partijos sėkmės priežasčių, per drąsu daryti išvadą, kad dabartinių Lenkijos valdančiųjų koaliciją sudaro tik ekonominiai „lūzeriai“ ir konservatyvių pažiūrų katalikai. Jei pastarųjų palaikymas PiS‘ui nekelia abejonių, tai likusi koalicijos dalis reikalauja gilesnio paaiškinimo. Konkrečiai, paaiškinimo reikalauja geras PiS‘o pasirodymas ekonomiškai stipriuose Lenkijos regionuose.
Be abejonės, visi valdantieji svajoja eiti į rinkimus ekonomikos pakilimo kontekste – kaip tai sekmadienį darys PiS‘as. Taip pat gali būti, kad partijai padeda nuo ištakų jai būdinga nesitaikstymo su korupcija reputacija: protingos ir skaidrios žaidimo taisyklės yra patrauklios tiek verslui, tiek darbininkams. Ironiškai PiS‘ui padėti galėjo ir griežta Briuselio kritika Lenkijos teismų reformai, bei neslepiama tarptautinės bien pensant klasės panieka konservatyviai PiS‘o vertybinei pozicijai. Panašu, kad dauguma lenkų (ne vien konservatyvių įsitikinimų katalikai) nemato akivaizdžios demokratijos erozijos savo aplinkoje, be to džiaugiasi tuo, kad Lenkijos nacionalinis transliuotojas nerodo laidų, pvz. apie „tėčius gėjus“. Dėl to aršus išorinis puolimas gali lemti sustiprėjusį „apgultos tvirtovės“ sentimentą ir palaikymą rinkėjų akyse nepelnytai kritikuojamiems valdantiesiems.
Kaip bebūtų PiS‘o sėkmės priežastys – apart stipraus, bet pergalei nepakankamo konservatyvių katalikų palaikymo – nusipelno rimtos analizės. Jos įžvalgos būtų svarbios tiek trokštantiems, kad brolių Kaczynskių partija greičiau pasitrauktų nuo politinės scenos, tiek ir tiems, kas norėtų PiS’o sėkmę pakartoti savo šalyse.