Liepos 17 d. klapėdiečiai susirinko į Atgimimo aikštę paminėti 38 mėnesių gėdingą sukaktį. Mergaitės likimas atskleidė, kad teisėtvarka – didžiausias Lietuvos skaudulys. Susirinkę žmonės kalbėjo, kad valstybės kasdienybė – teisminė betvarkė, valdžios savivaliavimas, nesiskaitymas su piliečiais – yra griauna ir pačią tautą.
Kaip jaučiasi Lietuvos pilietis gyvendamas korumpuotoje šalyje? Nereikalingas. Patekęs į bėdą, išgirsta: pats kaltas. Liepos 15 d. prie Klaipėdos miesto tarybos pastato grasino susideginti pusamžis vyras. Tokių drastiškų priemonių griebėsi po to, kai miesto tarnautojai jam, benamiui, nesuteikė socialinio būsto. Lietuva, atmestinai spręsdama socialiai pažeistų piliečių problemas, pirmauja Europoje savižudžių skaičiumi vienam gyventojui.
Ar turime teisę mes, Lietuvos piliečiai, pasmerkti drastiškų priemonių imtis nusprendusį pusamžį vyrą? Tokios teisės neturime, bet negalime ir pritarti. Kovoti su korumpuota, bejausme valdžia yra ir kitų būdų: piketais, streikais, viešumu, solidarumu, tiesos sakymu.
Todėl į Atgimimo aikštę ateisime ir rugpjūčio 17-ąją. Su plakatais, kuriuose išsakysime savo poziciją ir kantriai lauksime Tiesos apie Garliavos įvykius. Neteisėtų valdžios veiksmų 2012 metų gegužės 17-ąją, kai vaikas prievarta buvo išplėštas iš gimtųjų namų ir paverstas „valstybės paslaptimi“, mes nepamiršime.
Nuotraukos – autorės.