Delfi.lt
Ar galima merą rinktis ne iš pasirinktos partijos sąrašo? Kokių klaidų nedaryti? Kur kreiptis, jei pastebite balsų pirkimą?
Į šiuos ir kitus svarbiausius klausimus atsakymus pateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Jonas Udris.
Kuo šie rinkimai skiriasi nuo 2011 m. savivaldos rinkimų?
Pirmas pakeitimas – kad tiesiogiai renkame savivaldybės tarybos narį, merą. Anksčiau merą rinkdavo pačios tarybos iš savo narių. Dabar meras renkamas tiesiogiai. Jis yra toks pat tarybos narys, kaip ir kiti – bet renkamas kitokiu būdu, pagal mažoritarinę rinkimų sistemą, o likę tarybos nariai renkami pagal proporcinę rinkimų sistemą, vieno rato balsavimu. Dar viena naujovė: 2011 m. buvo save iškėlę kandidatai, jie kandidatavo asmeniškai, o šiuose rinkimuose to nebėra. Yra vadinamieji visuomeniniai rinkimų komitetai. Tai yra nepartinių asmenų sąrašai.
Pirmą kartą tiesiogiai renkame merus. Ką reikia žinoti apie tiesioginius merų rinkimus?
Bus du biuleteniai. Vienas pildomas balsuojant už sąrašą, reitinguojant kandidatus, antras – balsuojant už merą tiesiogiai.
Kiek balsų reikia surinkti kandidatui į merus, kad pergalę švęstų jau pirmajame ture?
Laimėjusiu skelbiamas tas kandidatas, kuris pirmajame ture gavo daugiau negu pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu aktyvumas buvo didesnis kaip 40 proc. Jeigu rinkėjų aktyvumas savivaldybėje nesiekia 40 proc., meras irgi gali būti išrinktas pirmajame rate: jeigu už jį balsavo daugiau kaip penktadalis visų tos apygardos rinkėjų (pvz., jeigu apygardoje registruota 10 tūkst. rinkėjų, o balsavo mažiau nei 4 tūkst., pergalę pirmajame ture garantuotų 2 tūkstančius viršijantis balsų skaičius – DELFI).
Kiek balsų reikia sąrašui, kad jo nariai būtų išrinkti į savivaldybės tarybą?
Jeigu sąrašas paprastas – 4 proc. Jeigu sąrašas jungtinis, koalicinis – 6 proc.
Jeigu balsuoju už vienos partijos sąrašą, ar galiu balsuoti už kitos partijos kandidatą į merus?
Taip, galima. Nėra būtina balsuoti už tą patį kandidatų sąrašą ir už tos pačios partijos iškeltą kandidatą į merus. Rinkėjas gali pasirinkti ir balsuoti už vienos partijos sąrašą ir kitos partijos keliamą kandidatą į mero postą. Yra situacijų, kai tos pačios partijos atstovas yra ir kandidatas į tarybą, ir į merus. Jis gali būti neišrinktas meru, bet išrinktas į tarybą.
Ar būtina užpildyti visą biuletenį savivaldybių tarybų rinkimuose?
Reitingo langelius reikia užpildyti skaičiais, įrašant juos aiškiai. Bet tai nėra privaloma. Bet jeigu užpildėte ne visus langelius ar visai jų nepildėte, tai neverčia biuletenio negaliojančiu. Tuščių langelių palikimas taip pat nereiškia, kad pirmi penki kandidatai gauna jūsų pirmumo balsus. Jų negauna niekas.
Ką daryti, jeigu pamatysiu galimą balsų pirkimą ar kitą įstatymo pažeidimą rinkimų metu?
Pamačius, kad kažkas užsiima rinkimų agitacija, arčiau negu 50 metrų iki balsavimo vietos yra vykdoma agitacija ar demonstruojami reklaminiai plakatai, ar automobiliai važinėja su reklamine atributika – apie tai reikėtų pranešti apylinkės rinkimų komisijos nariams, galima paskambinti telefonu 1855 ir pranešti apie pažeidimą. Jeigu galite pažeidimą nufilmuoti ar nufotografuoti – būtų tikrai pravartu. O jeigu matote balsų pirkimą, tada galima ir tiesiogiai informuoti policiją.
Kur ir kada balsuoti?
Išankstiniame balsavime balsuoti galima trečiadienį ir ketvirtadienį – bet kurios savivaldybės pastate. Pagrindinis balsavimas vyks sekmadienį, balsuoti bus galima bet kurioje savo apygardos rinkimų apylinkėje. Bet būtinai – savo savivaldybės teritorijoje. Kitose savivaldybėse sekmadienį nebus galima balsuoti.
Ką atsinešti į rinkimų apylinkę? Ar būtinas rinkėjo pažymėjimas?
Rinkėjo kortelė yra būtina tiktai balsuojant iš anksto ir namuose. O atvykus į rinkimų apylinkę sekmadienį, rinkėjo kortelės neštis nebūtina. Jeigu neturite tos kortelės – ne bėda. Atsinešti reikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą su nuotrauka: pasą, asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą. Iš bėdos, kartais tinka ir pensininko pažymėjimas.
Kokios klaidos, padarytos pildant biuletenį, mano balsą gali paversti negaliojančiu?
Visų pirma – jeigu bandoma biuletenyje kažką taisyti. Pažymėjau vieną, paskui persigalvojau, tada – šitą nubrauksiu, pažymėsiu kitą. Toks biuletenis iš karto tampa negaliojančiu. Tokiu atveju, jeigu rinkėjas, prieš įmesdamas biuletenį į balsadėžę, išreiškia norą pasitaisyti ir balsuoti kitaip, nereikia daryti jokių kitų žymų biuleteniuose, taisyti žymėjimų – tai iš karto gadins biuletenį. Biuletenyje gali būti tiktai aiškūs, švarūs, nedviprasmiški žymėjimai. Negali būti jokių užbraukymų, prierašų „Nesiskaito“ ar „Pataisykit“, „Myliu Chucką Norrisą“ ir t.t. Tokiais atvejais reikia parnešti biuletenį atgal rinkimų komisijos nariui, kuris jums jį išdavė, ir paprašyti išduoti naują. Rinkimų komisijos narys jums duos naują tuščią biuletenį, ankstesnį biuletenį anuliuos. O naują biuletenį užpildysite ir įmesite į balsadėžę.
Ar galiu iškart po balsavimo girtis, už ką balsavau?
Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Balsavimo slaptumas reiškia, kad negalima klausti kito asmens ar reikalauti atskleisti balsavimo paslaptį. Ir balsuojama turi būti taip, kad niekam negalėtum įrodyti, už ką balsavai. Žodžiu pasigirti – rinkimų apylinkėje to daryti nereikėtų, kadangi tai jau būtų rinkimų agitacija. Kviesčiau susilaikyti nuo to. Rinkimų agitacija neleidžiama šeštadienį iki rinkimų ir rinkimų dieną. Už ką balsavote – geriausiai girtis jau po sekmadienio, 20 val., kai balsavimas jau bus visur pasibaigęs.
Ar galima užpildyto savo biuletenio nuotrauką talpinti „Facebook“ ir kituose socialiniuose tinkluose?
Įstatymas nurodo, kad rinkimų kabinoje galima tiktai pildyti biuletenį. Fotografuoti, daryti „asmenukes“ su biuleteniu – įstatymas to lyg ir neleidžia. „Asmenukė“ su biuleteniu atsakomybės tiesiogiai neužtraukia – sunku praktiškai tai realizuoti. Bet tuos, kurie labai norėtų tai padaryti, raginame tai „transliuoti“ ne anksčiau nei sekmadienį, 20 val.
Taip pat pateikiame apytikslius skaičiavimus, kiek balsų reikia kandidatams į septynių Lietuvos miestų merų postus, jei pergalę jie tikisi iškovoti jau pirmajame ture.
Vilniaus mieste yra apie 440 tūkst. rinkėjų. Jei aktyvumas viršija 40 proc. (176-180 tūkst. rinkėjų), pergalę užtikrina daugiau nei 50 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų, t.y. paprasta dauguma. Jei nesiekia 40 proc., pergalę pirmajame ture duoda apie 88-90 tūkst. balsų.
Kaune registruota apie 260 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikia 104 tūkstančių. Jei aktyvumas nesieks 40 proc., pergalę pirmajame ture duotų apie 52 tūkst. balsų vienam kandidatui.
Klaipėda – 133 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikia apie 53 tūkst. Jei aktyvumas nesieks 40 proc., pergalei pirmajame ture reikia apie 26,5-27 tūkst. balsų.
Šiauliai – 88 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikalingas apie 35 tūkst. rinkėjų dalyvavimas. Jei aktyvumas nesieks 40 proc., pirmajame ture pergalę atneštų apie 17 tūkst. balsų.
Panevėžys – 84 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikia apie 33 tūkst. rinkėjų. Jei aktyvumas bus žemesnis, pirmajame ture pergalę atneštų maždaug 17 tūkst. balsų.
Alytus – 50 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikia 20 tūkst. rinkėjų. Esant žemesniam aktyvumui, pirmajame ture pergalę švęsti galėtų ne mažiau nei 10 tūkst. balsų surinkęs kandidatas.
Druskininkai – 19 tūkst. rinkėjų. 40 proc. aktyvumui reikia apie 7,6 tūkst. Pergalė pirmajame ture su žemesniu aktyvumu tektų kandidatui, kuris surinktų ne mažiau nei 3,8 tūkst. balsų.
Lietuvoje jau vyksta savivaldos rinkimai: renkamos miestų ir rajonų tarybos, taip pat vyksta pirmieji istorijoje tiesioginiai mero rinkimai. Dar vieni rinkimai – į laisvą Seimo nario vietą – vyksta Žirmūnų vienmandatėje apygardoje Vilniuje. Savivaldybių tarybos bus išrinktos jau kovo 1 d. balsavimu. Antrasis rinkimų turas vyks kovo 15 d.: savivaldybėse, kur kandidatai į merus pirmajame rinkimų rate nesurinks pakankamai balsų pergalei, taip pat tikėtina, jog antrojo turo prireiks Seimo nario rinkimuose Žirmūnuose.