Gegužės 25 d. Kultūros ministerijos iniciatyva vyko diskusija Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projekto tema. Projekto rengėjai pristatė pagrindinius tikslus – didesnis viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumas ir korupcijos prevencija, šalies vidaus saugumo didinimas, duomenų apie visuomenės informavimo subjektus ir dalyvius skaidrumas ir susisteminimas, skelbiama išplatintame spaudos pranešime.
Pasak kultūros viceministro Audronio Imbraso, žiniasklaidos skaidrumas rūpi ne tik Lietuvai: šiuo metu peržiūrimos ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu. „Visi suprantame, kokioje aplinkoje ir kokiu laiku gyvename, kuomet visuomenės informavimo procesus veikia tiek išoriniai – nacionalinio saugumo, tiek vidiniai – veiksniai. Visuomenės informavimo priemonių, kitaip įvardijamų ketvirtąja valdžia, svarba taip pat yra didelė, todėl poreikis tikslinti teisės aktus, didinti procesų, susijusių su visuomenės informavimo skaidrumu, auga“, – pažymėjo viceministras.
Prieš porą savaičių Kultūros ministerija parengė ir pateikė suinteresuotų institucijų (ministerijų, komisijų, tarnybų bei asociacijų) pastaboms derinti Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio esminis siūlymas – sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą. Apskritojo stalo diskusijos metu buvo aptartos valstybės institucijų, žiniasklaidos sektoriaus dalyvių pateiktos pastabos ir vertinimai, susiję su minėta teisėkūros iniciatyva.
Diskusijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių ir asociacijų nariai bei atstovai pasisakė už biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą, išreiškė norą skatinti didesnį duomenų integralumą tarp skirtingų informacinių sistemų ir valstybės registrų. Taip pat nepritarta papildomų finansinių duomenų apie žiniasklaidos priemones atvėrimui visuomenei, motyvuojant, kad taip bus pažeidžiami visuomenės informavimo priemonių komerciniai interesai ir sąlygos konkurencijai.
Ir institucijų atstovai, ir „Transperancy international“ atstovė pažymėjo teigiamus pakeitimų aspektus, kurie skaidrins visuomenės informavimo sektorių.
Taip pat Kultūros ministerijos atstovai pristatė ketinimą įsteigti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, siekiant užtikrinti didesnį visuomenės informavimo procesų skaidrumą ir viešosios informacijos objektyvumą. Lietuvoje iki šiol nėra vieningos sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai skelbiami įstatyme nustatyti duomenys apie Lietuvos Respublikoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus.
Diskusijos metu taip pat buvo aptartas siekis tarpusavyje suderinti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas, kliudančias veiksmingesniam šio įstatymo nuostatų įgyvendinimui ir priežiūrai.
Susitikime dėl įstatymo projekto diskutavo Vyriausybės, STT, VSD, „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, žiniasklaidos ir įvairių žiniasklaidos priemonių asociacijų nariai bei atstovai.
Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas numatytas Seimo pavasario sesijoje.