Visuomenės veikėjai ragina Vyriausybę atšaukti anksčiau skelbtus planus dėl Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio

Kaip jau skelbėme, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pranešė ketinanti perduoti Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) Pranciškonų konventualų ordino Lenkijos provincijos nuosavybėn ir taip neva atkurti „jų nuosavybės teises“ (daugiau apie Vilniaus pranciškonų konventualų vienuolyno ansamblio, iki carinės okupacijos priklausiusio pranciškonų konventualų Lietuvos provincijai, istoriją ir okupacinių valdžių sprendimus skaityti ČIA).

Susirūpinę tokiais ketinimais 14 Lietuvos visuomenės veikėjų kovo 24-ąją kreipėsi viešu laišku į Lietuvos Respublikos vadovus ragindami atšaukti planus perduoti šį nacionalinės reikšmės istorijos ir kultūros objektą trečiųjų šalių nuosavybėn ir perduoti vienuolyno ansamblį kultūros, mokslo bei meno reikmėms.

* * *

Lietuvos Respublikos prezidentei J.E. Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui J.E. Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Ministrui pirmininkui p. Sauliui Skverneliui
Lietuvos Respublikos Kultūros ministrei p. Lianai Ruokytei-Jonsson
Lietuvos Respublikos Finansų ministrui p. Viliui Šapokai
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkui p. Ramūnui Karbauskiui

Vilnius, 2017 m. kovo 24 d.

Viešas kreipimasis dėl nacionalinės reikšmės paveldo – istorinio Lietuvos pranciškonų vienuolyno Vilniaus senamiestyje – išsaugojimo

Š.m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija išplatino visuomenei pranešimą apie premjero planus atiduoti istorinio Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinį ansamblį (Pranciškonų g. 1/9) kelių į mūsų šalį atvykusių Gdansko provincijos vienuolių įstaigėlei.

Vilniaus pranciškonų vienuolynas iki carinės okupacinės valdžios nusavinimo priklausė pranciškonų konventualų ordino Lietuvos provincijai. Tai buvo ne tik centrinė Lietuvos pranciškonų būstinė, bet ir patriotinis lietuviškos savimonės židinys, išreiškiantis senosios ir šiuolaikinės Lietuvos valstybės istorinį tęstinumą. Tai yra ne tik vienas didžiausių ir seniausių Lietuvos architektūros paminklų, bet ir lietuviškos raštijos bei istorinės tradicijos lopšys. Prieš Lenkijos okupaciją čia veikė pirmoji Vilniaus lietuviška mokykla, Lietuvių mokslo draugija, čia darbavosi nacionalinio atgimimo patriarchas J.Basanavičius.

Neįkainojamą nacionalinį turtą, kurį gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, neįsigilinę politikai pasišovė atiduoti žmonėms, kurie neturi ryšio su Lietuva ir nedorai spekuliuoja pranciškonų vardu. Vadinamasis „nuosavybės atkūrimas“ grindžiamas tik tuo, kad prieškarinės Lenkijos okupacinė valdžia 1938 m. nutarė atiduoti šį vienuolyną pranciškonų Lenkijos provincijai, kuriai vienuolynas iki jo uždarymo nepriklausė.

Lietuvos Respublika niekad nepripažino pilsudskinės Lenkijos įvykdytos Vilniaus krašto aneksijos teisėtumo. Lietuvos Respublikos institucijos negali pripažinti teisėtumo jokių okupacinių valdžių sprendimų, kuriais buvo nusavintas ar perduotas mūsų nacionalinis turtas. 2001 m. Lietuvos Respublikos konkordato sutartis su Vatikanu neįpareigoja automatiškai atiduoti cariniais laikais nusavintą turtą tokiems juridiniams asmenims, kurie negali pagrįsti savo pretenzijų nei teisiškai, nei istoriškai ar kultūriškai, vien tik todėl, kad jie save sieja su Katalikų Bažnyčia.

Tikimės, kad mūsų valstybės institucijos ir pareigūnai nacionalinį turtą tvarkys atsakingai ir viešai atšauks anksčiau skelbtus planus dėl Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio, kuris yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, perdavimo trečiųjų šalių nuosavybėn. Kitaip gali būti padaryta sunkiai išmatuojama žala Lietuvos valstybei ir piliečiams, paniekinta jos istorinė atmintis ir tęstinumas. Būtų labai apmaudu, jei Lietuvos piliečiams tektų ginti viešąjį interesą prieš pareigūnus, į kuriuos jie buvo sudėję daug vilčių dėl šviesesnės Lietuvos ateities.

Kazys Almenas, akad. Grasilda Blažienė, Vydas Astas, Vidmantė Jasukaitytė, dr. Napalys Kitkauskas, Edmundas Kulikauskas, dr. Dainius Razauskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Vytautas Rubavičius, Gintaras Songaila, akad. Antanas Tyla, dr. Dalia Urbanavičienė, inž. Algirdas Vapšys, Petras Vyšniauskas.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
4 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
4
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top