(Straipsnio ištrauka; visas straipsnis portale 15min.lt)
<…> Tačiau naujausios visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad labai tikėtinas trečias scenarijus: Nausėda prieš Vėgėlę.
Nors Nausėdos populiarumo atotrūkis nuo Vėgėlės ir Šimonytės populiarumo – milžiniškas, Tėvynės sąjungai labai reikia, kad jos kandidatė į antrą turą patektų su Vėgėle, o ne su dabartiniu valstybės vadovu. Todėl šį, tiesą sakant, sunkiai įsivaizduojamą variantą kai kas ėmė viešai svarstyti kaip visai įmanomą ir tikėtiną. Tiesiog todėl, kad taip reikia.
Bet štai penktadienį paskelbti „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės apklausos rezultatai rodo, kad labai realus toks prezidento rinkimų scenarijus, pagal kurį Šimonytė net nepateks į artėjančios demokratijos šventės finalą.
Tėvynės sąjungos kandidatės gerbėjai ir rinkimų strategai akivaizdžiai tikėjosi, kad Vėgėlė, kandidatuodamas į prezidentus, atims balsus iš Nausėdos. Esą jų rinkėjai – tai persidengiančios sąlyginai konservatyvaus elektorato grupės.
Remiantis šia, kaip liudija naujausia „Spinter“ apklausa, galimai klaidinančia prielaida, buvo norima, kad Vėgėlė gautų kuo daugiau balsų, nes tai kone savaime turėtų reikšti, jog Nausėda didelę dalį savo balsų praras.
Ir staiga „Spinter tyrimai“, kurių skaičiai paprastai būna kiek palankesni būtent Vilniaus partijoms – Tėvynės sąjungai, Laisvės partijai – pateikia rezultatus, kuriuose, viršydamos paklaidos procentus, į viršų pastebimai kyla ir Nausėdos, ir Vėgėlės populiarumo kreivės.
Taip, pagal Šimonytės rėmėjų skaičiavimus, neturėjo ir, ko gero, net negalėjo būti. Tai griauna jų strategijos pamatinę prielaidą.
Nausėdos populiarumas, palyginti su ankstesniu mėnesiu, išaugo 3,3 proc. ir pasiekė 25,8 proc. O Vėgėlės reitingas tuo pačiu laikotarpiu augo beveik penkiais nuošimčiais: nuo 7,9 proc. iki 12,8 proc. Tuo metu Šimonytės populiarumas beveik nekito: buvo 9,1 proc., tapo 10,4 proc.
Ką tai liudija? Kad Vėgėlė rinkėjų semiasi toli gražu ne iš ten pat, iš kur jų turi Nausėda. Ir tai – bloga žinia krikdemams-konservatoriams.
<…>
Ir vis dėlto panašu, kad balsavimo už liberalias partijas ir liberalius kandidatus banga, kilusi maždaug prieš dešimtmetį ir iš pradžių žadėjusi šviesią ateitį Liberalų sąjūdžiui, o paskui sukūrusi šviesią dabartį nuosaikių („konservatyvių“) liberalų partija virtusiai Tėvynės sąjungai bei Laisvės partijai, gerokai išsikvėpė.
Nuo Aloyzo Sakalo socialdemokratinių principų ir Algirdo Brazausko pokomunistinės konjunktūros link kairiojo liberalizmo idėjų (mažumų teisės, lyčių kvotos, etc.) ilgą laiką judėję Lietuvos socialdemokratai, atrodo, persigalvojo ir nustojo liberalėti. Šį posūkį prioritetų kryžkelėje kol kas įkūnija Vilijos Blinkevičiūtės pirmininkavimas.
Nuosaikumo ir santūrumo link juda net Laisvės partija. Šiandien sunku būtų įsivaizduoti jos pirmininkę Armonaitę arba kandidatą į prezidentus Žalimą dalyvaujančius maištaujančių paauglių eisenoje Gedimino prospektu su šūkiais „F..ck the police“.
O štai krikdemai-konservatoriai liko įstrigę liberalumo fazėje. Taip, jų kelias liberalumo link, pradėtas Andriaus Kubiliaus ir nueitas iki galo pirmininkaujant Gabrieliui Landsbergiui, atnešė daug balsų. Kubiliaus pirmininkavimo laikais jie užkariavo iki tol jiems nelabai palankų Vilniaus miestą. Landsbergio lyderystės metais jie tapo didžiausia šalies liberalia jėga.
Tačiau šios politinės permainos marginalizavo partijos konservatyvųjį sparną ir padarė Tėvynės sąjungą beveik svetimą tam rinkėjui, kuris pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį leido šiai partijai įsisteigti ir laimėti savo pirmuosius Seimo rinkimus 1996 metais. Rinkėjui, kuris, norėdamas likti konservatyvioje centro dešinėje, šiandien, rinkdamasis tarp parlamentinių partijų, iš esmės nebeturi už ką balsuoti.
Atsižvelgdama į tą galios vakuumą, kuris matomas plika akimi Lietuvos politinės klasės konservatyviajame centro dešinės flange ir kartu – į tą konservatyvesnės politikos paklausą, kurią bent iš dalies liudija Vėgėlės ir Nausėdos populiarumas, Tėvynės sąjunga į artėjančius prezidento rinkimus galėjo eiti ir su kitu kandidatu. Juo galėjo būti Laurynas Kasčiūnas.
<…>
Ir Kasčiūnas, ko gero, būtų buvęs nepatogesnis kandidatas tiek Nausėdai, tiek Vėgėlei. Bet dabar jau vėlu svarstyti, „kas būtų buvę, jeigu…“ Bėgdami nuo „Fox News“ mentaliteto, konservatoriai-krikdemai pasaulėjautos lygiu savo rinkėjams šįmet vėl siūlo, vaizdžiai kalbant, tik „Netflix“.
<…>