delfi.lt
Popiežius Pranciškus praleido eilinę progą patylėti, kalbėdamas apie tai, ko gerai nesupranta – Rusiją. Šįkart jis pareiškė, kad rusų tauta – didi ir humaniška, o žiaurumas jai esąs nebūdingas.
Ši eilinė neišmintingo pontifiko prorusiška prakalba nuskambėjo kaip tik tada, kai visa Kremliaus agentūra Vakarų pasaulyje neriasi iš kailio formuodama teigiamą rusų įvaizdį.
Politikuojantis kairiųjų pažiūrų popiežius Pranciškus jau ne pirmą kartą siunčia katalikų (ir ne tik jų) pasauliui Rusijai palankias žinutes. Katalikų pasaulis, savo ruožtu, vengia jas objektyviai kritikuoti dėl specifinio popiežiaus vaidmens ir jį įtvirtinančios dogmatikos.
Todėl nuolat girdime bandymus teisinti ir pritempinėti prie sveiko proto popiežiaus prorusiškus pasisakymus: „jis visai ne tai turėjo galvoje“, „jūs ištraukiate jo žodžius iš konteksto“, „jūs neteisingai supratote jo mintį“. Čia kaip žmonai grįžus namo iš komandiruotės ir aptikus vyrą lovoje su kita: „brangioji, tai visai ne tai, apie ką tu pagalvojai“.
Ne, mielasis, tai būtent tai, apie ką aš pagalvojau – ir ką liudija mano akys. Taip nutars žmona – ir bus visiškai teisi. Taip galvos žmonės, jau ne pirmą kartą šiais metais girdintys popiežiaus žodžiuose prorusiškai skambantį nusistatymą, – ir jie bus visiškai teisūs.
Kojas nusikaltėliams bučiuojantis (apie šio veiksmo „krikščioniškumą“ rašiau 2013 metais) bei Europos kolonizaciją skatinantis kairysis popiežius šįkart ir vėl bandė mokyti Vakarų civilizaciją to, ką pats išmano ne ką geriau už kokį nors Eloną Muską ar Rogerį Watersą: Rusijos supratimo.
„Mane stebina tas žiaurumas, šiaip jau nebūdingas rusų tautai, kuri yra didi tauta; tas kareivių ir samdinių, kurie eina į karą kaip į nuotykį, žiaurumas. Aš taip manau, kadangi labai gerbiu rusų tautą, rusų humanizmą. Pakanka prisiminti Dostojevskį, kuris iki šiol įkvepia žmones suvokti krikščionybę“, – pareiškė jo šventenybė.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.