delfi.lt
Vladimiro Putino ir jo bendrininkų svajonė – atkurti SSRS – naktį iš 2022 m. vasario 23 d. į 24 d. įžengė į antrąją įgyvendinimo fazę.
Nuo Gruzijos karo praėjo trylika su puse metų. Nuo garsiosios Putino kalbos Miunchene – vieneriais metais daugiau.
Per tą laiką Maskva užgrobė Pietų Osetiją, užspaudė Sakartvelą, aneksavo Krymą, okupavo dalį Donbaso, sugniuždė Armėnijos 2018-ųjų viltis, išžudė arba susodino į kalėjimus savo oponentus Rusijoje ir de facto prisijungė Baltarusiją, įvesdama į ją kariuomenę.
Vakarų atsakomybė
Kaip elgėsi Vakarai? Dar XX a. paskutinįjį dešimtmetį Baltijos valstybėms ir Lenkijai pradėjus kalbėti apie Rusijos toliau keliamą grėsmę taikai ir stabilumui Europoje, didžiųjų Vakarų valstybių dideji politikai sakė, jog tai – nesąmonė.
Atėjus į valdžią Rusijoje Vladimirui Putinui, jie kartojo, kad Rusija nėra pavojinga ir nieko nesiruošia pulti, o Baltijos šalių ir Lenkijos priešingi teiginiai tėra paranoja ir keistos fobijos.
Net Vakarų dešinieji politikai, tokie, kaip JAV prezidentas George’as W. Bushas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarcozy, aiškino, jog Rusija nekelia grėsmės Europai. Prie šio straipsnio pridedami du print screenai – tiems, kurių atmintis šiuo klausimu galimai šlubuoja.
Kai 2012 metais JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney pareiškė, jog Rusija yra Amerikos geopolitinis priešas Nr.1, padedantis pasaulyje sklisti blogiui, Barackas Obama ir jo komanda reagavo į tai sakydami, kad Romney visiškai nesiorientuoja ir kalba vėjus.
Net po Rusijos invazijos į Gruziją pavojaus signalas Vakarams nesuskambo. Obama 2009-aisias mėgino „perkrauti” santykius su Maskva, o vokiečių bendrovė „Rheinmetall” pasirašė kontraktą su rusais, kuris padėjo modernizuoti Rusijos kariuomenę, apmokyti GRU spec. pajėgas ir parengti Rusiją efektyviai agresijai Ukrainoje.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.