Vokietijos pramonės federacija (vok. – BDI, Bundesverband der Deutschen Industrie), spaudžiama Foodwatch (Foodwatch – vartotojų teisių gynimo organizacija, veikianti ES šalyse, – Tiesos.lt red. past.) organizacijos, pripažino savo pranešimuose spaudai pateikusi 10 KARTŲ didesnius skaičius apie tai, kaip TTIP (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership – Transatlantinė Prekybos ir Investicijų Partnerystė) sutartis palankiai paveiktų ekonomiką.
Tačiau dabar ji sutinka, jog teigdama, kad pasirašius TTIP visų Europos Sąjungos šalių BVP kasmet išaugtų po 0,5 procento (119 milijardų eurų), ji padariusi klaidą – toks efektas, tikėtina, būtų vienkartinis – tiek BVP išaugtų iki 2027-ųjų, t.y. per 10 metų nuo sutarties pasirašymo.
Tokie teiginiai buvo grindžiami Londone įsikūrusio tyrimų centro CEPR atlikta studija – paprastai visi TTIP sutarties šalininkai remiasi šioje studijoje pateiktais pernelyg optimistiniais duomenimis.
Foodwatch apie šią studiją ir ja besiremiančias korporacijas rašė: „Tai, kaip TTIP šalininkai išpučia potencialias susitarimo naudas ir nutyli rizikas, neturi precedento. Tai yra dezinformacijos kampanija, turinti įpiršti piliečiams pritarimą laisvosios prekybos sutarčiai, kurios, Foodwatch požiūriu, esmė nusakoma paprastai: TTIP naudinga korporacijoms, bet kelia pavojų demokratijos ir teisinės valstybės principams“.
Atsakinėdama į klausimą „Ką duos TTIP Europos Sąjungai?“, Automobilių gamintojų sąjunga (toliau – AGA, vok. – VDA, Verband der Automobilindustrie) savo interneto svetainėje pareiškė: „Numatoma, kad kasmet Europos ekonominė galia išaugs iki 119 mlrd. eurų.“ Šis pareiškimas yra manipuliatyvus ir realiai klaidingas: šaltinis – Londono CEPR tyrimų grupės tyrimas Europos Komisijos užsakymu, bet jis yra ne apie „metinį augimą“. Studija kur kas daugiau kalba apie tai, kad praėjus dešimčiai metų po susitarimo įsigaliojimo ES bendrasis produktas gali būti didesnis 119 mlrd. eurų nei būtų be TTIP – taigi tai yra tik vienkartinis augimas. Be to, AGA nuslėpė, kad atsižvelgiant į tyrimą, šis augimo poveikis po dešimties metų tesudarytų tik 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto ir tik tuo atveju, jei ES ir JAV sulygtų dėl labai plataus užmojo susitarimų. Dėl kitų galimų scenarijų TTIP poveikis būtų dar menkesnis.
Vokietijos pramonės federacija buvo ne vienintelė, kuriai teko pripažinti skleidus dezinformaciją. Spaudžiamos Vokietijos visuomenininkų dar dvi organizacijos – Naujosios socialios rinkos ekonomikos darbdavių iniciatyva (vok. – INSM, Initiative Neue Soziale Marktwirtschaft) ir AGA – pripažino klaidinusios savo pateikta informacija.
Tačiau po atviro Foodwatch laiško AGA atšaukė savo klaidingą informaciją apie planuojamą laisvosios prekybos tarp ES ir JAV sutartį. Lobistų grupės ne tik ištaisė informaciją, pateiktą interneto svetainėje jazuttip.de, bet ir išėmė asociacijos prezidento Mathiaso Wissmanno kalbą, kurioje jis perdėjo galimą TTIP sutarties ekonominę naudą.
Laiške Foodwatch organizacijai AGA rašė: „Siekiant visiškai išvengti nesusipratimų ateityje, tyrimas tekste bus cituojamas anglų kalba. Be to, laikraštis Rheinische Post buvo informuotas, kad ponas Wissmannas savo interviu skelbė melagingus duomenis.“
Priešingai nei BDI, AGA ar INSM, kita organizacija – Vokietijos pramonės ir prekybos sąjunga (vok. DIHK, Deutsche Industrie – und Handelskammertag) – savo teiginių nepakoregavo iki šiol. DIHK ir toliau operuoja suklastotais duomenimis savo svetainėje teigdama: „Federalinės ekonomikos ministerijos ir Ifo instituto (vok. Ifo – Information and Forschung „Informacija ir tyrimas“ – Tiesos.lt red. past.) Drezdene tyrimas apie TTIP poveikį neva leidžia daryti prielaidas, kad TTIP gali sukurti iki 400 000 naujų darbo vietų Europoje, mažiausiai 100 000 iš jų – Vokietijoje.“
Tačiau tiesa yra ta, kad cituojamoje Ifo instituto studijoje sakoma, jog bus sukurta „iki 110 000 naujų darbo vietų“. Tačiau tyrimo autoriai nurodo, kad pasirašius TTIP, Vokietijoje bus sukurta mažiausiai 2 100 naujų darbo vietų, visoje Europoje – 12 000 ar dar mažiau. Kodėl Vokietijos pramonės ir prekybos sąjunga darė tokius „suapvalinimus“, taip ir lieka neaišku. Foodwatch dar kartą paragino DIHK patikslinti savo teiginius.
Daugiau apie TTIP šalininkų pateikiamą dezinformaciją siūlome skaityti ČIA.
Tuo tarpu Lietuvos prieš aktyvistus, kritiškai pasisakančius apie TTIP sutartį, valdžia užsiundė propagandistus (žiūrėti ČIA ir ČIA).
Pagal Vokietijos spaudą parengė Linas Šalna ir Laisvūnas Šopauskas