VSD direktorius paskutinę darbo dieną: pasirinkau teisėtumą, o ne karjerą

Alfa.lt

Pirmadienį kadenciją baigia penkerius metus Valstybės saugumo departamentui (VSD) vadovavęs Gediminas Grina. Interviu LNK „Alfa“ savaitei“ VSD direktorius neslepia, kad kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą dėl nutekintos slaptos pažymos, kuri baigėsi kaltinimų prezidentės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei pareiškimu ir jos teismo procesu, svėrė, ką rinktis – teisėtumą ar karjerą, tačiau nusprendė likti ištikimas teisei. VSD vadovas leidžia suprasti, kad aukščiausia politinė valdžia siekia VSD įvelti į ekonominius procesus, ir įspėja, kad tuo departamentas neturi užsiimti. G. Grina sako, kad problema yra ne itin suaktyvėjusi Rusija, o tai, kiek Lietuva sugebės pati save stiprinti. Darbą baigiantį VSD direktorių kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.

Verta pastebėti, kad vasario mėnesį vienas rimčiausių saugumo žurnalų „Jane‘s Intelligence Review“ pastarųjų penkerių metų VSD vykdytas reformas įvertino kaip padėjusias anksčiau skandalų purtomą departamentą pertvarkyti į Vakarų stiliaus žvalgybos tarnybą, padidinusias bendradarbiavimą su užsienio partneriais ir pakėlusias VSD pasitikėjimą visuomenėje.

T. Dapkus: Pirmadienį baigiate savo kadenciją Valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigose. Praėjus penkeriems metams, Jūsų vertinimu, Lietuva tapo saugesnė ar mažiau saugi, kokioje situacijoje yra mūsų nacionalinis saugumas?

G. Grina: Manau, kad Lietuva yra tikrai saugesnė dėl pakankamai paprastos priežasties – daugiau dėmesio pradėta kreipti į įvairias grėsmes, kurios su ja susijusios, ypač išorės – priešiškų valstybių veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos interesus. Visuomenė daugiau apie tai žino. Tam, matyt, pasitarnavo ir (VSD – Alfa.lt) viešos ataskaitos. Galima (per jas – Alfa.lt) pateikti daugiau informacijos, aišku, apribojimas yra, bet, kiek galima, reikėtų pateikti. Dėl to mes kažkiek tapome saugesni, nes žinojimas yra papildomas saugumas.

T. Dapkus: Kiek dabar Rusija yra aktyvi Lietuvoje?

G. Grina: Ir buvo, ir dabar yra aktyvi. Aktyvumą lemia tokie paprasti dalykai – jeigu yra įtempta bent jau regioninė situacija, ką mes matome Ukrainoje, tai visos solidžios valstybės paleidžia visą spektrą veiklos, įskaitant ir žvalgybą, priešiškų valstybių atžvilgiu, tokių konfliktų metu natūraliai tai suaktyvėja. Vadinasi, mes niekur nuo to nepabėgsime, ta veikla bus stiprinama ir toliau, tiesiog klausimas, koks bus Lietuvos atsakas ir kiek bus skiriama resursų.

T. Dapkus: Koks tas atsakas turėtų būti? Yra daug kritikos, kad nėra pagauta Rusijos žvalgybos agentų, tik Baltarusijos, o ir tie tėra mažo lygmens.

G. Grina: Apie šnipus sakyti mažo ar didelio lygmens turbūt nebūtų teisinga, taip pat kaip ir lyginti Baltarusiją arba Rusiją. Tai yra sąjunginė valstybė. Kaip ir mes NATO aljanse keičiamės su partneriais informacija, kartu dirbame, tai lygiai taip pat baltarusiai su rusais dirba kartu. Vadinamasis šnipas, ar jis su viena vėliava, ar su kita, tai mūsų prasme didelio skirtumo nedaro. Jis veikia prieš Lietuvą, yra pagalbinės struktūros, kurios jam padeda dirbti prieš Lietuvą, jas reikia išsiaiškinti, o tai, kad vienas ar kitas žmogus papuola, čia tik ledkalnio viršūnė, kas vyksta po vandeniu.

T. Dapkus: Vadovaudamas VSD akcentavote žvalgybą ir kontržvalgybą. Iki Jums tampant departamento vadovu VSD lydėjo daugybė skandalų, kurių dauguma buvo susijusi su kišimusi ar nesikišimu į įvairias ekonomines situacijas ir interesus. Kaip vertinate: pasiteisino ar ne, kad tą funkciją Jūs pristabdėte?

G. Grina: Man dar dirbant Antrajame operatyvinių tarnybų departamente (karinės žvalgybos ir karinės kontržvalgybos institucija prie Krašto apsaugos ministerijos – Alfa.lt) kartais kildavo klausimas, kokia ta VSD paskirtis. Net nebuvo minčių tada, kad aš VSD kada galiu tarnauti. Jau tada kildavo tokių klausimų. Kontržvalgybine prasme mes turime tokį terminą – ardomoji veikla. Ji paprastai vyksta iš užsienio tam tikrų valstybių intereso kryptimi, o jeigu ekonominiai procesai vyksta viduje, tai, mano manymu, neturi nieko bendro nei su žvalgyba, nei su kontržvalgyba, nei su saugumu, tai yra tiesiog teisėsaugos klausimas. Nes, jeigu ekonominiame procese yra nusikaltimas – kažkas kažką pavogė, apgavo, čia visiškai prokurorinis klausimas, čia Saugumo departamentas apskritai neturėtų dalyvauti.

T. Dapkus: Bet iki Jums pradedant vadovauti tai buvo viena iš pagrindinių VSD funkcijų ir buvo labai daug kaltinimų apie pareigūnų piktnaudžiavimus. Pamename tokią liūdnai pagarsėjusią VSD Trečiąją valdybą, kuriai vadovavo Linas Jurgelaitis. Kaip tie žmonės ir ta visa struktūra?

G. Grina: Pats žmogus, koks jis ten bebūtų, ar pavardė savaime nieko nereiškia. Jeigu jam sukuriamas paklotas tokią veiklą vykdyti – tai ar šitas žmogus, ar kitas vis tiek atsiras, kuris tą vykdo. Kiek tai padeda institucijai ar valstybei? Mano supratimu, vidinių ekonominių procesų stebėjimas niekaip nestiprina kontržvalgybos, nes švaistome resursus ir iš principo vykdome ministerijų funkciją, ar tai būtų energetika, ar ūkis, ar geležinkeliai. Tai yra problema.

T. Dapkus: Bet aukščiausia politinė valdžia norėtų VSD į tai įstumti?

G. Grina: Sunku pasakyti, ar čia politinė valdžia norėtų, ar čia tiesiog yra nepilnas supratimas, ką turi veikti žvalgybos institucijos. Matyt, reikia dar kažkiek laiko, kad būtų galutinai suprasta, apie ką mes kalbame.

T. Dapkus: Paskirtas naujasis Valstybės saugumo departamento direktorius pulkininkas Darius Jauniškis. Kaip ir Jūs, jis taip pat iš krašto apsaugos sistemos. Kodėl būtent iš ten renkasi kandidatus dabartinė prezidentė?

G. Grina: Jokiame kontekste nedalyvavau šiame (kandidato parinkimo – Alfa.lt) procese. Tad man sunku pasakyti, kodėl iš ten. O kalbėdamas apie naująjį vadovą, manau, yra vienas labai didelis pliusas, kad jis yra iš kariuomenės rimto kovinio padalinio, manau, dabartiniame departamento veiklos etape labai svarbu užtikrinti departamente drausmę, ką tikras kariškis gali geriau padaryti. Aš irgi buvau kariškis, bet manau, kad kariškumas yra toks pusiau, nes žvalgyba, ryšiai čia šiek tiek kiti dalykai.

T. Dapkus: Mažiau griežtas Jūs…

G. Grina: …taip. O jo yra kitoks žanras. Jisai yra buvęs įvairiose misijose, tai irgi duoda tam tikros patirties. Šita prasme yra tikrai gerai.

T. Dapkus: Bet svarbu, kad šis griežtumas būtų saistomas ir teisėtumo.

G. Grina: Griežtumas ir teisėtumas yra vienas kitą papildantys dalykai. Jeigu vadovas supranta, kas yra teisėtumas ir ką galima daryti pagal teisinius aktus, jeigu pridėsi griežtumą, manau, departamente bus tvarka ir linkiu naujajam direktoriui irgi išbūti penkerius metus, nes galų gale tai valstybės solidumo klausimas.

T. Dapkus: Jūs atsivedėte kai kuriuos pavaduotojus, o kai kuriuos paveldėjote. Vienas jų – Romualdas Vaišnoras, ilgus metus minimas įvairiuose skandaluose. Jei galite į šį klausimą atvirai atsakyti – ar naujajam vadovui reikėtų turėti savo komandą ir ar jam tokie kaip R. Vaišnoras netaps svarsčiu ant kojos?

G. Grina: Tokiose institucijose negali būti jokių komandų, nes, kai prasideda komandos, tada tik vienas žingsnis iki politikos. Gali būti komandos ministerijoje, politinėse partijose, bet tokiose institucijoje kaip žvalgyba turi dirbti profesionalai, kurie turi dirbti tai, kas priklauso, ir nebūti kažkokios komandos nariais.

T. Dapkus: Bet visi kalbėjo, kad yra naujasis departamentas, ta Jūsų komanda ir senoji su R. Vaišnoru priešakyje.

G. Grina: Galiu pasakyti, kaip atsirado vadinamieji mano komandos žmonės. Kiek žinojau departamento problematiką, žinojau du dalykus, ko trūksta, – tai žvalgybos politikos suvokimo ir apskritai suvokimo, kas yra žvalgyba. Tai pavaduotoja (Akvilė Giniotienė – Alfa.lt) buvo tikrai idealus variantas, nes Lietuvoje sunkiai rasčiau analogišką žmogų su analogiška žvalgybine biografija. Kita vertus, trūko integruotos analizės. Supratau, kad šitas departamentas yra labiau kontržvalgybinis, o ne žvalgybinis, tai natūraliai paėmiau kitą asmenį iš Antro operatyvinių tarnybų departamento, kuris kuravo kontržvalgybą. Ir daugiau aš nė vieno žmogaus nepaėmiau, neįskaitant kito pavaduotojo Butkaus, nes taip susiklostė, kad man jau reikėjo ieškoti pavaduotojo.

T. Dapkus: O dėl R. Vaišnoro Jūs nenorite atsakyti?

G. Grina: Kiekvienas žmogus yra skiriamas tam tikrai motyvais, lygiai taip pat ir ponas Vaišnoras, matyt, kažkokiais motyvais buvo paskirtas.

T. Dapkus: Kodėl atšalo Jūsų santykiai su prezidente Dalia Grybauskaite? Ir tai sutapo, tai pastebi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, su istorija su prezidentės patarėja Daiva Ulbinaite ir su ta nutekinta pažyma.

Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
7 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
akli kačiukai VSDišnikai

nemato (ar uždrausta jiems matyti), kad VISI prokurorčikai bei teisėjūkščiai savo veikla tarnauja rusijai.

Rusija pusiau

rytietiška,pusiau vakarietiška.Sunku patikėti,kad ten lengvai prigis vakarų fariziejiškumas.Su jų mąstymu bendrauti galima nebent bendražmogiškai.

>kasytrakas'ijui

vyvsiovrioti, dajos dakazatelstva.
O jei rimtai, – tokius teiginius reiketu sugebeti pagristi.
Ir taip jau pernelyg daug velniavos Lietuvelej sprendziant

vilte

Du durniai atsisedo tauta mulkinti…

Jis

Vienas is pirmųjų pasake patvoriniai

Jis

Tarnavo valdžiai o ne šaliai ir liaudziai

Tipi

…pasirinkau teisėtumą, o ne karjerą?… – Tikra kreivų veidrodžių karalystė…

7
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top