Pasirodo, Seimui šiandien teikiamas Partnerystės įstatymo projektas yra santuokos plagiatas.
Įdomumo dėlei patikrinus teikiamą Partnerystės įstatymo projektą plagiato patikros sistemoje paaiškėjo, kad įstatymo projekto teksto sutaptis su kitais šaltiniais 66 procentai. Didžioji dalis sutampančio teksto yra copy-paste Civilinio kodekso nuostatų taikomų išimtinai santuokai.
Akademiniame pasaulyje tai reikštų visišką plagiatą.
Žinoma, įstatymo tekstas nėra akademinis tekstas ir nėra draudžiama nukopijuoti vieną ar kitą nuostatą iš kito teisės akto. Tačiau teisėkūroje, norint remtis kitų teisės aktų nuostatomis (ypač jei jų daug), jos naujame įstatyme ne kopijuojamos, bet duodama nuoroda į įstatymą, kurio nuostatomis remiamasi (vadinamosios blanketinės normos).
Kodėl Partnerystės projekto rengėjai to nepadarė?
Manau, todėl, kad nuo visuomenės ir kitų Seimo narių nuslėptų faktą, jog teikiamas Partnerystės įstatymas yra ne kas kita, kaip tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimas tik kitu pavadinimu. Jei Partnerystės įstatymo projekte būtų pateiktos nuorodos į Civilinio kodekso straipsnius, skirtus išimtinai santuokai, taptų akivaizdu, kad tai ta pati santuoka, tik kitu pavadinimu. O dabar sukuriama iliuzija, kad tai, kas teikiama, nėra tapatu santuokai.
Jei yra sukuriamas teisinis institutas, sukeliantis analogiškas teisines pasekmes ir iš esmės atitinkantis santuokos turinį, tačiau tuo pat metu leidžiantis nesilaikyti LR Konstitucijos 38 straipsnyje nurodytos imperatyvaus reikalavimo, kad santuoka gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters, tai yra ne kas kita, kaip bandymas apeiti Konstituciją.
Įstatymo projektą teikiantys partijų lyderiai tokiu būdu Tautai pademonstravo, kaip galima lengvai apeidinėti Konstitucijos nuostatas. Pasirodo, jei ko nors Konstitucija neleidžia, tereikia tą patį dalyką tiesiog pavadinti kitu pavadinimu, nei jis vadinamas Konstitucijoje.
Jei tai galima padaryti su santuoka, kodėl to nepadarius ir su visomis kitomis Konstitucijos nuostatomis?