Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), sekmadienį, balandžio 13-ąją, nusprendė stabdyti piliečių iniciatyvą surengti referendumą dėl lito. LVAT sprendimą paskelbusi teisėja Skirgailė Žalimienė paaiškino, kad „Išplėstinė teisėjų kolegija bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą“, kuriam šiuo metu vadovauja jos vyras Dainius Žalimas. Beje, Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio teigimu, šias pareigas D. Žalimas yra užėmęs neteisėtai.
Tokį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą referendumo iniciatoriai vadina iniciatyvos stabdymu, tuo tarpu Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigia, kad šį klausimą būtina išspręsti.
Kaip teisėja S.Žalimienė teigė, „Išplėstinė teisėjų kolegija bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą“. Pasak teisėjos, KT prašoma išaiškinti, ar VRK turi teisę atmesti inicijuojamas Konstitucijos pataisas teigdama, kad tai prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Kaip pakomentavo vienas iš referendumo iniciatorių, tautininkas Gintaras Songaila, iš esmės toks LVAT sprendimas reiškia viena: piliečiai negalės įgyvendinti jokių iniciatyvų be valdžios leidimo.
„Teismo sprendimas reiškia, kad piliečiai savo iniciatyvos negali įgyvendinti tol, kol Konstitucinis Teismas neišaiškins kažko. Iš esmės tai reiškia, kad piliečiai jokios iniciatyvos įgyvendinti referendumu negalės, jeigu to neleis valdžia“, – išklausęs teismo sprendimą žurnalistams sakė G.Songaila.
Jo nuomone, tai yra neteisėtas iniciatyvos stabdymas, nors ir atliktas teisinėmis priemonėmis.
„Neaišku, po kiek metų Konstitucinis Teismas tai svarstys, byla sustabdyta ir tai reiškia, kad ši iniciatyva yra taip pat sustabdyta. Ir sustabdyta neteisėtai, nes įstatymai nenumato tokios galimybės ir juo labiau nenumato Konstitucija“, – tikino vienas iš referendumo iniciatorių.
Teismo sprendimą komentavęs Z.Vaigauskas teigė, kad šį klausimą būtina išspręsti, antraip VRK susidaro situacija, kad reikia registruoti visas iniciatyvas, jei tik šios formaliai tinkamai surengtos.
„Tą klausimą labai svarbu išspręsti. (…) Dabar išeina taip, kad reikia registruoti visas iniciatyvas, svarbu, kad jos būtų tinkamai suorganizuotos“, – BNS sakė Z.Vaigauskas.
Pristatydamas VRK poziciją, kodėl pirmadienį buvo atsisakyta registruoti iniciatyvinę grupę rinkti parašams už referendumą dėl lito išsaugojimo, Z.Vaigauskas teigė, kad pirmiausia turi būti parengtas tinkamas įstatymo projektas, kuris neprieštarautų tarptautiniams įsipareigojimams arba parengtas visas įstatymų paketas, kuriais būtų atsisakoma ne tik euro įvedimo, bet ir tarptautinių įsipareigojimų Europos Sąjungai.
„Kitu atveju gali būti, kad priėmėm įstatymą ir po to patys žiūrim, ką mes čia dabar priėmėm“, – sakė VRK pirmininkas. Anot jo, tauta turi teisę spręsti dėl visų klausimų, tačiau referendumo tekstas turi būti tinkamai parengtas.
Kaip jau skelbta, rengti referendumą dėl lito išsaugojimo siekė Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Romualdas Ozolas, tautininkai Julius Panka, Gintaras Songaila, ekonomistas Audrius Rudys, verslininkas Gintaras Jonas Aleknavičius, rašytoja Erika Drungytė ir kiti.
Iniciatyvinė grupė siūlė referendumu pasisakyti dėl Konstitucijos pataisų, kuriomis būtų įtvirtinta, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas. Iniciatoriai taip pat siūlė Konstitucijoje numatyti, kad sprendimas pakeisti nacionalinę valiuta kitais pinigais galėtų būti priimtas tik privalomuoju referendumu.
Tam, kad referendumas būtų surengtas, iniciatoriai būtų turėję surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Lietuva eurą ketina įsivesti 2015 metais.
Videoreportažų autorius – Gediminas Paplauskas.