Valstybės saugumo departamento spaudžiamas Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas sprendimą Vytauto Giržado byloje atidėjo ir kreipėsi į Konstitucinį teismą, kad šis išaiškintų, kas Lietuvoje iš tiesų vykdo teisingumą – teismas ar VSD.
Tiesos.lt siūlo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovo generolo Vitalijaus Gailiaus komentarą.
Kiek esu susipažinęs su ta sprendimo dalimi, kuri paskelbta viešai – dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, galiu pasakyti tiek, kad teisėjai pasielgė teisingai ir gerbiu jų šitą drąsų sprendimą. Ir manau, kad tai yra pirmas labai rimtas žingsnis, kuriuo iš VSD bus atimta galimybė toliau vadovauti teismams.
O ji buvo korumpuojama per leidimų davimą–nedavimą – taip mes buvome iš esmės jau praradę teisinės valstybės pagrindus. Sprendimas yra precedentinis, jis galų gale neleis saugumiečiams – esamiems ir būsimiems – tyčiotis iš Konstitucijos.
Ir tik Konstitucinio Teismo teisėjai turi teisę ir kompetenciją aiškinti Konstituciją – po palankaus Konstitucinio Teismo sprendimo keisis situacija iš esmės, jis galios ir kitais atvejais, kai žmonės duoda priesaiką, juk jie prisiekia Lietuvos valstybei, o ne vaišnorams. Ir teisėjai, kai duoda priesaiką, prisiekia valstybei, o ne faktiniam vadovui.
Įsivaizduokite, kokia čia logika, kai atsakovas – VSD – sprendžia leisti vienam ar kitam teisėjui nagrinėti vieną ar kitą bylą ar ne.
Šis sprendimas išties yra ir labai ryžtingas, ir labai reikalingas šiandieninei Lietuvai. Tas „duosiu – neduosiu“ ypatingai korumpavo Lietuvą: Vaišnoro rankose buvo atsidūrę ir parlamentarų, vyriausybės, teisėjų veiklos ribos.
Jei teisėjai būtų bijoję atsakomybės, jie būtų nusišalinę – tiesiog pasakę: „Kadangi neturime VSD leidimų nagrinėti bylą, tai ir nenagrinėsime“. O toks jų sprendimas rodo, kad jie ir kompetentingi, ir drąsūs, ryžtingi, ir atsakingi.
Šis sprendimas Lietuvos kaip teisinės valstybės ateičiai turi didžiulę reikšmę. Juo sprendžiamas – esminis – teisėjų nepriklausomumo klausimas. Ir nuo šio sprendimo priklausys ir teismų pirmininkų, nagrinėjančių sankcionavimo klausimus, nepriklausomumas. Iš esmės tai teisėjų, davusių priesaiką Lietuvai, nepriklausomumo, klausimas. Duodamas priesaiką teisėjas sako tokius žodžius: „prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui.“ Ir jei jis šią priesaiką sulaužo, jis automatiškai netenka savo pareigų ir yra teisiamas.
VSD tą modelį naudojo nuo dabašinskinių laikų taip atsikratydami ar neįsileisdami į tam tikras pozicijas jiems nepalankių, jų korumpuotos valios nevykdančių pareigūnų.
Šis LVAT sprendimas viltingas ženklas, tikiuosi, duos didelį postūmį rastis teismų nepriklausomybei, ryžtis būti laisviems, tikrai nepriklausomiems.
Kalbino Ramutė Bingelienė