Vyriausybės atsakymas dėl privilegijų: tai – ne privilegijos, tai – brangus paveldas

Tiesos.lt skelbė LR piliečio, portalo pogon.lt redaktoriaus Ryšardo Maceikianeco kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Premjerą Algirdą Butkevičių – ministras pirmininkas buvo klausiamas, kada bus naikinamos antikonstitucinės privilegijos – valstybinių pensijų sistema.

Šiandien supažindiname su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimamojo atsakymais.

* * *

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJA
Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 11, LT-01103, Vilnius, tel. 8 706 63846, faks. 8 706 63895 el. p. LRVkanceliarija@lrv.lt, http://www.lrv.lt

2013-11-08 M-12567/01/33-1135

Gerb. Ryšardui Maceikianecui
                              
Vilnius

Dėl pensijų sistemos

Ačiū už Jūsų mintis, rūpinimąsi Lietuvos ateitimi ir pasitikėjimą.

Ministras Pirmininkas susipažino su Jūsų pareiškimu ir atsakyti į jį pavedė Vyriausybės Komunikacijos departamentui.

Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema neturėtų būti priešpriešinama Jūsų nurodomai valstybinių pensijų sistemai, tačiau sutinkame, kad ji yra keistina, ir tai turėtų būti daroma nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Derėtų pabrėžti, kad Konstitucinis Teismas nėra konstatavęs, kad valstybinių pensijų sistema prieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybė laikosi nuostatos – neplėtoti valstybinių pensijų sistemos ir šiai pozicijai atstovauja Seime.

Be to, Vyriausybė yra užsibrėžusi tikslą nuosekliai, kur tai racionalu, valstybinių pensijų sistemą transformuoti į profesinių pensijų sistemą (pavyzdys – karių ir pareigūnų profesinės pensijos).

Istoriškai susiklostė tokia padėtis, kaip pažymite ir Jūs, kad Lietuvos pensijų sistemą sudaro kelių rūšių pensijos. Valstybinio socialinio draudimo pensijos mokamos tiems, kurie turėjo pajamų ir dalį jų skyrė ateities pajamoms užsitikrinti senatvėje, kai dėl amžiaus negalės turėti darbo pajamų (per valstybinio socialinio draudimo įmokas). Už nemažą dalį asmenų, objektyviai negalėjusių mokėti įmokų arba mokėjusių formaliai, buvo mokama valstybės biudžeto lėšomis.

Kita pensijų sistemos dalis, kurios nereikėtų vadinti privilegija, skirta asmenims, dirbusiems ypatingomis darbo sąlygomis, – tai kariai ir pareigūnai. Jiems mokama valstybinė pensija. Valstybės biudžeto lėšomis mokama pensija (renta) negausiai, bet ypač nusipelniusiai asmenų grupei – daugiavaikėms motinoms, signatarams, prezidentui ir kt.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybinio socialinio draudimo pensijos nėra sumažintos 20 procentų, kaip kad teigiate. Neteisėtai sumažintos valstybinio socialinio draudimo pensijos buvo atkurtos 2012 metais. Pagerėjus šalies finansinei situacijai, bus sprendžiama dėl tam tikrą laiką sumažintos pensijų dalies kompensavimo. Patikiname, kad esamą valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemą numatoma tobulinti (planuojama nuo 2016 metų), kad ji būtų teisinga, saugi, paremta nuosekliais principais ir garantuojanti adekvačias išmokas.

Į Jūsų pateiktus klausimus atsakė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

PRIDEDAMA. 3 lapai.

Pagarbiai, Komunikacijos departamento direktorius Vygantas Švoba
Julija Šliažienė, tel. 266 3744

* * *

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PRIIMAMASIS
Valstybės biudžetinė įstaiga, A.Vivulskio g. 11. LT-03610 Vilnius, tel. (8 5) 266 8176. (8 5) 266 8169. faks. (8 5) 266 4209, el. p. post@socmin.lt. http.//www.socmin.lt.

LR Vyriausybės kanceliarijai
Gedimino pr. 11
Vilnius
2013-11-06 Nr. (8.6-74) SD – 7483

Dėl R. Maceikianeco kreipimosi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje išnagrinėtas R. Maceikianeco kreipimasis dėl valstybinių pensijų. Teikiame šią informaciją.

Nepriklausomybę atkūrusi Lietuvos valstybė paveldėjo personalinių pensijų sistemą. Asmenims, gaunantiems personalinę pensiją, kitos rūšies pensija nebuvo mokama. Visi personaliniai pensininkai turėjo 50 % buto nuomos ir komunalinių paslaugų lengvatą, o TSKP nariams, turintiems 30 metų partinį stažą, buvo suteikta teisė į nemokamą pravažiavimą miesto transportu ir nemokamas sanatorinis gydymas vieną kartą metuose, arba 100 rublių kompensacija. 9750 asmenų buvo mokamos įvairių rūšių personalinės pensijos – sąjunginės, respublikinės ir vietinės reikšmės.

1990 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 219 patvirtino Laikinuosius personalinių pensijų nuostatus, kurių pagrindu Personalinių pensijų skyrimo komisija prie Socialinės apsaugos ministerijos peržiūrėjo respublikinės reikšmės personalinių pensijų gavėjų nuopelnus. Kai kuriems asmenims, ypač daug prisidėjusiems prie Lietuvos valstybingumo išsaugojimo, atkūrimo bei stiprinimo, taip pat turintiems nuopelnų kultūros, mokslo ir ūkio plėtojimo srityje, respublikinės reikšmės personalinės pensijos buvo paskirtos iš naujo. Kitiems asmenims buvo pasiūlyta kreiptis į socialinio aprūpinimo skyrius pagal gyvenamąją vietą dėl senatvės pensijų paskyrimo. Asmenų, gaunančių vietinės reikšmės personalines pensijas, pensijų bylos buvo peržiūrėtos komisijų, sudarytų prie rajonų ir miestų savivaldybių. Po komisijų peržiūros liko tik motinos, pagimdžiusios, išauginusios bei gerai išauklėjusios 10 ir daugiau vaikų, ir kareiviai, kurie atliko karinę tarnybą Afganistane ir tapo invalidais. Personalinių pensijų skyrimo komisija darbą baigė 1994 m. gruodžio 31 d.

Nuo 1995 m. sausio l d. įsigaliojo nauji pensijų įstatymai. Tai – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuriuo buvo siekiama įtvirtinti lygiateisiškumo ir socialinio draudimo principus, tai yra valstybinio socialinio draudimo pensijas visiems skirti vienoda tvarka, jų dydį nustatant priklausomai nuo darbo stažo ir socialinio draudimo įmokų, ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.101-2018) (toliau – Įstatymas), kuriuo ir buvo nustatytos valstybinių pensijų rūšys, taip pat apibrėžta šių pensijų skyrimo ir neskyrimo tvarka bei sąlygos, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisijos sudarymo ir veiklos principai.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu iš valstybės biudžeto skiriamos ir mokamos šios valstybinės pensinės išmokos: pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams, valstybinės signatarų rentos, rentos buvusiems sportininkams. Respublikos Prezidento valstybinė renta.

2012 m. duomenimis, minėtos valstybinės pensinės išmokos buvo mokamos 106 tūkst. asmenų. Didžiausią dalį – 78 tūkst., arba 73,6 proc. bendrame gavėjų skaičiuje, sudarė nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų gavėjai. Tai – Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, nukentėję dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių, politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai: pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms (rezistencijos) dalyviai – laisvės kovu dalyviai; asmenys, kurie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams (taip pat ten gimę ar kartu su jais buvę nepilnamečiai šeimos nariai) arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose; Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kurie tarnavo antihitlerinės koalicijos veikiančiose armijose, partizanų būriuose ar junginiuose; asmenys, kurie dalyvavo likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius; asmenys, kurie tapo invalidais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945 07 22–1991 1231) metu arba vėliau buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl ligų. susijusių su karine tarnyba, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų gavėjai, kuriems šios pensijos skiriamos už mirusius nukentėjusius pensijų gavėjus. Paskirtosios nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis yra 200 Lt, našlių ir našlaičių – 40–50 Lt. Valstybė prisiėmė įsipareigojimus atlyginti žalą mokėdama šias pensijas, siekdama nors dalinai atlyginti už karo ir okupacijų metais padarytas skriaudas, artimųjų netekimus, ir šiuos įsipareigojimus tęsi, nors pagal bendras teisės aktų nuostatas atlyginti žalą turėtų ją padaręs fizinis ar juridinis asmuo. Deja, Rusija už okupacijos metu padarytą žalą Lietuvai ir jos gyventojams jokių kompensacijų nemokėjo ir nemoka, nors Vokietija jau išmokėjo kompensacijas asmenims, kurie vokiečių okupacijos metais buvo išvežti priverstiniams darbams.

Kitą didesnę valstybinių pensijų gavėjų grupę sudaro pareigūnai ir kariai, kurių skaičius 2012 m. sudarė 17,5 tūkst., arba 16,5 proc. bendrame gavėjų skaičiuje. Šios pensijos skiriamos, kai nustojo eiti pareigas VRM, policijos. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai. STT pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie KAM civilinę krašto apsaugos tarnyba atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai. VSD sistemos pareigūnai, prokuratūros pareigūnai. Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai, muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai bei muitinės postų pareigūnai, kurie atliko operatyvinę veiklą ir ikiteisminį tyrimą. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nustatytos kaip garantija, kompensacija už patirtas realias grėsmes ir rizikas einant tarnybines pareigas, atlyginimas už sąžiningą ir pasiaukojančią tarnybą Lietuvai davus priesaiką. Pareigūnui, baigusiam tarnybą, turi būti sudarytos sąlygos integruotis į visuomenę. Šios valstybinės pensijos vidutinis dydis yra apie 800 Lt.

Taigi, šios dvi valstybinių pensijų gavėjų grupės (nukentėję asmenys ir pareigūnai bei kariai) sudaro 90 proc. visų valstybinių pensinių išmokų gavėjų.

Likę 10 proc. valstybinių pensinių išmokų gavėjų buvo pasiskirstę taip: Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų gavėjų – 6,8 proc. (7171), mokslininkų valstybinių pensijų gavėjų – 2,8 proc. (2949), o teisėjų valstybinių pensijų, sportininkų rentų, signatarų rentų, artistų kompensacinių išmokų gavėjai sudarė tik po 0,1 proc.

Jeigu paanalizuoti pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų struktūrą, matyti, kad daugiausia šių pensijų paskirta ir mokama pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijų dalyviams – kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams – 2751, ir daugiavaikėms motinoms, išauginusioms bei gerai išauklėjusioms – 2735. Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos už nuopelnus asmenims, ypač nusipelniusiems valstybei kuriant bei plėtojant jos valstybingumą, ūkį, kultūrą, mokslą, meną ir sportą, ginant valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, nebeskiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. priimtu Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimu, kuris įsigaliojo 2011 m. sausio l d. (faktiškai šios pensijos nebeskiriamos nuo 2009 m., tačiau paskirtosios 1995–2008 metų laikotarpyje yra mokamos ir toliau; 2012 m. duomenimis, jų skaičius sudarė 1162).

Taip pat informuojame, kad nukentėjusių asmenų, mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka (nuo 2009 m, gegužės l d. perėmė ir pirmo ir antro laipsnio valstybinių pensijų mokėjimą) Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius, teisėjų valstybines pensijas – Nacionalinė teismų administracija, signatarų rentas – Seimo kanceliarija, pareigūnų ir karių valstybines pensijas – Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Saugumo departamentas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. XI-1410 patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių nuostatomis, siekiant supaprastinti išmokų mokėjimo kontrolę ir užtikrinti vienodą išmokų skyrimo ir mokėjimo praktiką, nuo 2013 m. pareigūnų ir karių valstybinių pensijų buvusiems prokuratūros, Muitinės departamento bei Kalėjimų departamento pareigūnams, rentų buvusiems sportininkams, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams mokėjimas pavestas Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui. Toliau tęsiamas darbas organizuojant administruojančių institucijų funkcijų pakeitimą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyrius būtų įstaiga, mokanti ne tik socialinio draudimo išmokas, bet ir visas valstybines pensijas ir rentas, šalpos išmokas.

Priimamojo vedėja Laima Venckūnienė
Stasys Valickas, tel. 2664238, el.p. Stasys.Valickas@socmin.lt
Agnė Morkūnaitė, tel. 2664218 el. p. Agne.Morkunaite@socmin.lt

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
2 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
2
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top