Tėvynės sąjungos vadovai viešai nekomentavo šių metų liepos 11 dieną priimto Konstitucinio Teismo sprendimo – neva tautos nevaržomas suverenias galias gali suvaržyti ne tik Seimas, bet ir biurokratai. Tokiu teismo sprendimu nė vienas konservatorius, nė vienas liberalas nepasipiktino, dėl jo nenustebo. Pilietinis Tiesos.lt portalas primena skaitytojams prieš pustrečių metų konservatorių partijos garbės pirmininko profesoriaus Vytauto Landsbergio išdėstytą požiūrį į Konstitucinį Teismą.
2012 m. sausio 14 d. vykusiame Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdyje kalbėjęs garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis tuo metu vykusį savo partiečių ir koalicijos partnerių liberalų susikirtimą su Konstituciniu Teismu (KT) dėl universitetuose dirbančių šio teismo teisėjų teisės dalyvauti sprendžiant, ar Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, pavadino „keistu“.
„Susiduriame su pasipriešinimu, kuris nueina į pačią teisinę sistemą. Teisinė sistema nenori permainų, ne tik savyje, tai jau mūras, tokia tvirtovė. Mes nedrįstame iki šiol nieko padaryti dėl tarėjų institucijos ir panašiai, todėl kad ponas pyksta. Čia yra kažkoks panašus sindromas kaip Sovietų Sąjungoje: kai arba mes darome ką nors, dėl ko ponas pyksta, arba mes geriau nedarome, nes ponas pyksta. Ir mes turime viduje tam tikrą poną. Buvo tas keistas susirėmimas su Konstituciniu Teismu, kuris mano, kad jis yra pats aukščiausias ponas“, – tąkart, Delfi.lt portalo teigimu, sakė V. Landsbergis.
Europarlamentaro manymu, Konstituciniame Teisme galimas „visiškai atviras interesų konfliktas“. Tai, kad klausimą, ar yra šis konfliktas, ar ne, sprendė patys Konstitucinio Teismo teisėjai bylos metu, V. Landsbergio teigimu, sudarė sąlygas konfliktui krautis ant konflikto iki begalybės.
Tiesos.lt primena, kad tąkart abejonių dėl Konstitucinio Teismo teisėjų nešališkumo kilo dėl to, kad Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti, ar Mokslo ir studijų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi šeši iš devynių tuometinių KT teisėjų darbo santykiais buvo susiję su aukštosiomis mokyklomis, tai yra su šalimis, akivaizdžiai suinteresuotomis šioje byloje, kilo pagrįstų abejonių, kad teisėjai imasi spręsti savo pačių ir savo darbdavių bylą.
Į reikalavimą nusišalinti KT teisėjai neatsižvelgė – neva tokiam sprendimui nebuvo pagrindo. Įstatymas numato, kad teisėjas nusišalina arba gali būti nušalinamas, jei yra viešai pareiškęs, kaip turi būti išspręsta nagrinėjama byla arba yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu, taip pat bylose dėl giminaičių. Kodėl šis atvejis negalėjo būti traktuojamas kaip „kitos aplinkybės“, taip ir liko neaišku.
Be to, konservatoriai ir liberalai tuos pačius teisėjus dėl galimo interesų konflikto apskundė ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), tačiau ši nutarė, kad teisėjų interesų painiavą gali nagrinėti tik Seimas apkaltos proceso tvarka.
Deja, pats Seimas nesiryžo pradėti apkaltos proceso KT teisėjams.
Paprašytas pakomentuoti tokią situaciją, tuometis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras teigė taip pat nematantis jokio teisinio pagrindo ir jokio pažeidimo. „Priešingai, pažeidimas būtų buvęs, jei KT teisėjai nusišalindami būtų paralyžiavę Teismo darbą, tą sakiau dar frakcijoje, kai buvo išsakytos mintys dėl teisėjų nusišalinimo. Konstitucinio Teismo teisėjai privalo dirbti savo darbą“, – sakė BNS buvęs KT teisėjas S.Šedbaras.