Posakis „nėra blogo, kas neišeitų į gera“ tikrai ne visada teisingas. Bet tiesos grūdo jame esama: būna, kad iš karto atrodantys blogi dalykai vidutiniu arba ilguoju laikotarpiu pasirodė esą gana naudingi. Išpuoliai prieš K. Škirpą ir J. Noreiką kaip tik ir yra toks atvejis. Kad ir kokie jie yra nemalonūs, vargu ar be jų į dienos šviesą būtų iškilę ir tapę akivaizdu platiems visuomenės sluoksniams tai, ką iki tol įžvelgė ir apie ką beviltiškai mėgino prabilti bei įspėti valstybei lojalūs vidaus ir užsienio politikos analitikai bei komentatoriai. Vyksta plati prieš Lietuvą nukreipta antivalstybinė propagandinė kampanija. Savita ir itin pavojinga tuo, kad ją vykdo ne tik lengvai atpažįstama ir demaskuojama 5-jo V. Putino kolona, bet ir pastarąją triukšmingai krtikuojanti, antirusiškas nuostatas kiekviename žingsnyje demonstruojanti, o iš tikrųjų su 5-ąja kolona ranka rankon dirbanti partnerė – tos pačios Rusijos 6-oji kolona. Kaip niekada aktyviai įsitraukusi į puikiai ne Lietuvoje parengtą ir iš svetur kordinuojamą Birželio sukilimo ir partizaninio judėjimo puolimo ir šmeižto akciją, ji pirmą kartą šitaip atvirai išsidavė veikianti kaip tyliųjų Lietuvos valstybingumo žlugdytojų kohorta.
Visuomenės pasipiktinimas privertė įsijautusius į tautos istorinės atminties šeimininkų vaidmenis šios kolonos atstovus spręsti jiems iki šiol neįprastą uždavinį gintis ir teisinti savo antivalstybinę veiklą. Ypač daug rūpesčių ir nerimo šiems veikėjams kelia pagaliau akivaizdžiai išryškėjęs jų antilietuviškų ir antivalstybinių nuostatų bei veiksmų panašumas su jų pačių smerkiamų 5-osios V. Putino kolonos atstovų pažiūromis ir tamsiais prieš Lietuvą nukreiptais bei jai smarkiai kenkiančiais darbais. Idėjinę giminystę ir sąsajas desperatiškai mėginama sumenkinti arba neigti įvairiais atsiribojimais ir atsainiais pasišaipymais iš tariamai nepagrįstų įžvalgų ir priekaištų.
Tačiau nepavyks, nes abiejų kolonų idėjiniai ryšiai ir praktinės veiklos sąsajos pernelyg stiprūs, kad būtų galima juos lengvai nutraukti. Konkrečių įrodymų, kad jie egzistuoja, toli ieškoti nereikia – jie po ranka. Rusijoje veikia galinga informacinė agentūra Eurasia Daily (EADaily), sukurta 2015 m., tikslu, kaip teigiama jos vizitinėje kortelėje, „objektyviai nušviesti politinius ir socialinius-ekonominius procesus Eurazijos žemyne“. Vykdydama šią misiją, ji paskelbia „objektyvią“ žinią iškalbingu pavadinimu „Lietuvoje startavo barbariška antisemitinė kampanija“. Pranešama, kad „Socialistinis liaudies frontas“, „Teisių gynimo judėjimas „Vytis“ ir „Motinų klubas“ kreipėsi į LR Seimą ir valdžią ragindamas „imtis iniciatyvų atkurti istorinę atmintį ir nutraukti barbarišką antisemitizmo kampaniją“.
Galingos agentūros pranešta žinia nuvilnijo ir pasklido po visus neparėpiamų Eurazijos platybių kampelius. Atrodytų, viskas aišku: įžūli propagandinė diversija prieš valstybę. Ką tų platybių gyventojai nutuokia apie kreipimąsi pasirašiusias tris „solidžias ir įtakingas“ organizacijas, apie kurias yra girdėjęs net retas Lietuvos pilietis? Tačiau toli nuo Lietuvos netrūks patikėjusių šia žinia. Kad tokios žinios gali būti ir būna nepaprastai paveikios, primena ir Sąjūdžio laikų patirtis. Juk būta visiškai tikrų istorijų, kai prisižiūrėję Maskvos televizijos naujienų laidos „Vremia“ informacinių laidų, į Lietuvą susiruošę arba ketinantys keliauti kitų „broliškų respublikų“ gyventojai baukščiai teiraudavosi čia esančių pažįstamų, ar Vilniaus geležinkelio stotyje arba aerouoste jų netyko, pasiruošę čia pat nugalabyti, sužvėrėję „nacionalistinio-fašistinio“ Sąjūdžio smogikai.
Trijų „antifašistinių“ organizacijų paskelbtas ir EADaily paslaugiai paskleistas kreipimasis – tipiškas 5-osios V. Putino kolonos išpuolis. Todėl buvo natūralu laukti, kad apie šią provokaciją praneš visos didžiausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės. Tačiau niekur apie tai net neužsiminta. Visur tvyrojo olimpinė ramybė ir kapų tyla. Ir tik atidžiau įsigilinus netrunka paaiškėti tokio, švelniai sakant, keisto santūrumo priežastis. Pasirodo, kad Eurazijos erdvėje paskleidusi melagingus teiginius Rusijos informacinė agentūra gali jaustis kuo ramiausiai. Juk jos žinią apie Lietuvoje prasidėjusią barbarišką antisemitinę kampaniją autoritetingai patvirtino nacionalinio transliuotojo portale lrt.lt angliškai paskelbta, taigi pirmiausia ir daugiausia Vakarų šalių piliečiams skirta žinia, gaivinanti jų atmintyje tamsiausius nacionalsocializmo siautulio laikus.
Nuostabi, tiesiog paslaugiai ant lėkštelės padėta dovana EADaily ideologinio fronto kariams. Juk nei Rytų, nei Vakarų gyventojai nesužinos, kad vos po dienos uždaryta Vilniaus sinagoga ir LŽB būstinė, lyg burtų lazdele mostelėjus, vėl atsidarė. Jiems bus anaiptol nelengva suprasti, kad Lietuva yra civilizuota teisinė valstybė, kurioje galioja aiškus principas: pateikus konkrečius grasinimų įrodymus, čia darbo imasi teisėsaugos institucijos, kurių pareiga yra išsiaiškinti ir pagal įstatymą nubausti kitus piliečius bauginančius ir terorizuojančius asmenis.
Kaip tik šie šiurkščios dezinformacijos atvejai buvo puikiausia proga pasireikšti žurnalistui E. Jakilaičiui, vykdančiam atsakingą ir kilnų projektą „Dekonstrukcijos“.
Šio svarbaus ir turbūt nepigiai mokesčių mokėtojams kainuojančio projekto paskirtis, kurią jo vadovas laiko net patriotine-žurnalistine misija, yra tokia: „Rusija siekia daugybės tikslų – parodyti Lietuvą kaip nepatikimą NATO ir Europos Sąjungos valstybę, valstybę, kurioje nėra demokratijos, teisės viršenybės, valstybę, kurioje garbinami nusikaltėliai, valstybę, kurios kariuomenė korumpuota ir nemotyvuota, valstybę, kurios neverta ginti ar dėl jos aukotis. Rusijos propagandistai siekia parodyti Lietuvą kaip iš esmės žlungančią valstybę. Apie visa tai mes kalbėsime „Dekonstrukcijose“, – pasakoja E. Jakilaitis.“ Tad atrodytų, kad dvi hibridinio karo dvasia ir stiliumi paskleistos EADaily informacinės agentūros ir Lietuvos nacionalinio transliuotojo portale paskleistos žinios nedelsiant turėjo tapti dalykiškos ir griežtos dekonstrukcijos taikiniu, atskleidžiant jų pavojingumą valstybei ir toli gražu ne kiekvienam šalies piliečiui akivaizdžias jų prasmines politines sąsajas. Tai juo labiau reikėjo padaryti turint omenyje, kad „Dekonstrukcijų“ pirmosios laidos tema buvo simboliškai ir prasmingai pavadinta „neteisėta Lietuvos valstybė“. Šia laida kaip tik mėginta „dekonstruoti“ rusišką propagandą, siekiančią visais įmanomais būdais „įrodyti“, kad nepriklausoma Lietuvos valstybė esanti istorinė klaida ir geopolitinis nesusipratimas.
Todėl galima tik stebėtis, kodėl su kovotojais su Rusijos propaganda besiskelbiantys „Dekonstrukcijų“ laidų rengėjai niekaip neįstengia suprasti, kad Birželio sukilimo ir partizaninio judėjimo diskreditavimas, pasitelkus ketveriopą – nacionalizmo, fašizmo, nacionalsocializmo ir antisemitizmo – kortą, yra vienas veiksmingiausių būdų skleisti pasauliui žinią, jog Lietuvos valstybė yra neteisėta ir neturi teisės egzistuoti. Šios žinios sklaida yra vienas svarbiausių Rusijos vykdomo hibridinio karo prieš Lietuvą ginklų ir gal net kertinis jo elementas. Žinią sutartinai skleidžia abi – 5-oji ir 6-oji V. Putino agitpropo kolonos. Tačiau kažkodėl „dekonstrukcijos“ yra selektyvios – narpliojamos ir demaskuojamos tik Kremliui atvirai tarnaujančios 5-osios kolonos parankinių ardomosios antivalstybinės veiklos apraiškos. Jau vien tai yra blogai, nes šitoks vienpusiškumas kenkia nacionaliniam saugumui. Tačiau dabar aiškėja kur kas didesnė ir pavojingesnė „dekonstrukcijų“ yda. Lietuvos žiniasklaidoje slepiamos ir nutylimos net 5-osios kolonos vykdomos propagandinės diversijos prieš valstybę, jeigu tik iškyla grėsmė, kad jas paviešinus ir giliau išanalizavus jų turinį ir paskirtį bus „apšviesti“ ir 6-ajai kolonai priklausantys idėjiniai pačių „dekonstruktorių“ bendraminčiai, kurie neretai būna ir asmeniniai jų draugai ar bičiuliai.
Išryškėjusios „dekonstrukcijų“ baltosios dėmės yra nepaneigiamas įrodymas, kad vyksta pavojingi žaidimai Lietuvos valstybės saugumu ir likimu. Todėl šias pastabas apie EADaily ir lrt.lt sąveiką sutartinai darbuojantis antilietuviškos propagandos baruose derėtu laikyti kukliu pirmuoju mėginimu užpildyti potencialiai pragaištingas, bet neatsakingai ir neleistinai nutylimas iki šiol vykdytų „dekonstrukcijų“ paliktas spragas.