Veidaknygė
Būti ir išlikti Lietuva — toks yra svarbiausias Nacionalinio Susivienijimo tikslas ir paties egzistavimo prasmė. Lietuva be lietuvių ir lietuvių tautos valstybės mums būtų tik geografinis pavadinimas.
Nelietuviška Lietuva gali tapti tikrove kur kas greičiau, negu daug kam galėtų atrodyti. Slinktis tokios Lietuvos link ir virsmas ja vyksta taip sparčiai ir yra toks akivaizdus, kad jau darosi regimas plika akimi.
Tačiau kaip ir kolonizacijos atveju, įspūdis toks, kad šio virsmo niekas nemato arba nenori matyti. Nei kandidatai į Prezidento postą, nei Europos Parlamento rinkimuose dalyvaujančios partijos net neužsimena, kad svarbiausias visų rinkimų klausimas susiklosčiusiomis aplinkybėmis gali būti tik vienas: išliks ar išnyks lietuvių tauta ir valstybė? Prezidento rinkimų kampanija panašėjo į konkursą Vyriausiojo šalies ūkvedžio pareigoms užimti. Europos Parlamento rinkimai — toks pat vaizdas. Visos kalbos sukasi tik apie tai, kaip iš ES „išmušti“ daugiau pinigų. Tik šito siekdavo ir LSSR administratoriai, trindamiesi Maskvos valdžios koridoriuose ir kabinetuose.
Net egzistencinės grėsmės tautai ir valstybei akivaizdoje lietuviškojo politikumo atmintyje neiškyla ir nepaskatina atsikvošėti M. Daukšos „Prakalboje į malonųjį skaitytoją“ siunčiamas įspėjimas visų laikų lietuviams: „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išlaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas.“
Tauta, valstybė, jų ateitis ir likimas absoliučios daugumos šalies politikų vaizduotėje neiškyla. Jeigu tik Briuselis duos pinigų ir leis juos nekontroliuojamai įsisavinti — jie pasiruošę padaryti viską, ko tik bus pareikalauta. Atvers sienas klajokliams, kasmet priims po 100 000 imigrantų, įteisins anglų ir rusų „administravimo“ kalbas, užtikrins „visų šeimos formų“ įvairovę, aklai paklus idiotiškiausiems „žaliojo kurso“ reikalavimams ir nė nemirktelėję pavers griuvėsiais Lietuvos žemės ūkį ir visą šalies ekonomiką.
Susitaikyti su tokia „filosofija“ ir plaukti pasroviui su visu gerovės ir sotumo iliuzijų laiveliu į Lietuvos pakasynų puotą — ne Nacionalinio Susivienijimo stilius. Plauksime prieš srovę ir iki galo ginsime Lietuvos laisvę, garbę ir gyvybę.
Apie tai ir rašoma šiame programiniame straipsnyje, kuris savo esme ir paskirtimi nėra, bet šiomis dienomis turi būti įvardytas kaip politinė reklama 15 numerio Europos Parlamento rinkimuose birželio 9 dieną dalyvaujančiam Nacionaliniam susivienijimui.
Teksto nuoroda: