Vytautas Radžvilas. Hibridinis karas perauga į atvirą puolimą

LRT.lt

Kovo 11–osios išvakarėse Nacionalinio susivienijimo Kreipimesi į Lietuvos prezidentą išsakyti įspėjimai dėl virš Lietuvos Respublikos pakibusios didžiulės grėsmės kai kam galbūt dar galėjo atrodyti neturintys pagrindo nuogąstavimai, tik be reikalo drumsčiantys iškilmingą ir giedrą šventės nuotaiką. O iš tikrųjų grėsmė realizavosi žaibiškai. Koks sutapimas: įspėjimai išsipildė ir virto tikrove jau kitą dieną.

Seimui buvo pateikti net dviejų įstatymų projektai. Viename numatoma įteisinti daugiakalbystę, kitame – praplėsti neapykantos kurstymo ar diskriminacijos požymius. Iš pirmo žvilgsnio – nieko ypatingai naujo, tiesiog dar viena Lietuvos „pažangiųjų jėgų“ atgrasi ir kenksminga, bet iš anksto žinoma ir nenustebinusi iniciatyva.

Tačiau taip manyti – reiškia nesuvokti, kas iš tiesų įvyko valstybėje ir darosi su valstybe. Štai šitaip nepastebimai prasidėjo dar vienas jos kovos dėl išlikimo tarpsnis. Seniai vykstantis hibridinis karas prieš 1990 m. Kovo 11–osios valstybę peraugo į atvirą jos puolimą. Jis persikėlė į aukščiausią šalies politinę instituciją – Seimą, kuris tampa tikru mūšio lauku.

Šie įstatymų projektai turi kur kas platesnę, toli juose įvardijamus tikslus pranokstančią politinę ir istorinę prasmę. Jie liudija, kad kylama į lemiamą mūšį, siekiant galutinai įgyvendinti 2012 m. užsibrėžtą tikslą. Tų metų gegužės 15 d., Seimui patvirtintus Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“, buvo ne tik formaliai atsisakyta sąjūdinės Kovo 11–osios Aktu paskelbtos Lietuvos valstybės. Strategijos nubrėžtos ideologinės ir politinės šalies ilgalaikės raidos gairės yra grindžiamos „globalios Lietuvos“ vizija, kurioje galutiniu šalies ilgaamžės istorijos tikslu buvo paskelbtas lietuvių tautos ir jos sukurtos valstybės globalus išnykimas.

Įgyvendinant strategiją, beveik dešimtmetį buvo planingai ir kryptingai ardomi Sąjūdžio pastangomis atkurtos valstybės pamatai. Tačiau iki šiol tai buvo daroma pasitelkiant įvairius nepaskelbto hibridinio karo būdus ir formas.

Pagaliau kaukės nusimestos. Hibridinis karas perauga į atvirą ir darosi visiškai aišku, ko siekia „globalios Lietuvos“ kūrėjai. Jie siekia 21 a. sąlygomis restauruoti LSSR – A. Sniečkaus ir J. Paleckio sukurtą ir M. Burokevičiaus ir J. Jermalavičiaus desperatiškai mėgintą išgelbėti Lietuvą, kuri, žengdama pažangos ir suklestėjimo keliu, taip pat kažkodėl turėjo išnykti jų statytoje pasaulinėje komunistinėje visuomenėje.

Įstatymas dėl daugiakalbystės tiesiog nuobodžiai pažįstamas. Savaime kyla įspūdis, kad jo autoriai surado ir pažodžiui nurašė atkurtąją Lietuvos valstybę mėginusių sunaikinti ir ją šantažavusių M. Burokevičiaus KPSS/LKP, Jedinstvos ir Pietryčių Lietuvos autonomininkų keltus reikalavimus. Padvelkus „pertvarkos“ vėjams ir pakilus Sąjūdžiui buvo suprasta, kad palaimingi laikai, kai buvo galima demonstratyviai nesimokyti „čiabuvių“ (lietuvių) kalbos ir iš jos atvirai tyčiotis, artėjo į pabaigą. Net aršiausi „internacionalistai“ suprato ir susitaikė su tuo, kas buvo neišvengiama – suteikti lietuvių kalbai valstybinį statusą. Tačiau iš tiesų panieka kalbai neišnyko, mokytis ir vartoti ją viešajame gyvenime nesinorėjo.

Todėl buvo sugalvota saliamoniška išeitis ar veikiau pigi gudrybė – tegul lietuvių kalba bus valstybinė, bet tokį pat statusą tegul turi ir kitos kalbos. Ne tik bus galima nesimokyti lietuviškai, bet ir išsaugoti okupacijos laikais turėtą privilegiją „pašokdinti“ tik lietuviškai kalbantį pareigūną, pareikalaujant bendrauti vietine „valstybine“ kalba. Ir visa tai norima grąžinti, atbloškiant lietuvių kalbą į ikisąjūdinius okupacijos laikus.

Tačiau dar keisčiau ir daug klausimų kelia kita esminė aplinkybė. Plačią kitakalbių paramą nepriklausomybės priešų reikalavimams dėl kalbų statuso bent iš dalies buvo galima suprasti, nes, nemalonėję ir nesiteikę mokytis niekinamos ir nekenčiamos lietuvių kalbos, daugelis jos iš tiesų nemokėjo. Trisdešimt metų tarsi turėjo užtekti, kad bent formaliai valstybine tapusią kalbą nors minimaliai išmoktų ir ją be didesnių kliūčių vartotų visi valstybės piliečiai – kaip yra visose nors kiek save gerbiančiose pasaulio valstybėse. Tik ne Lietuvoje – čia ne tik vis verda aistros ir keliamos politinės audros savaime akivaizdžiu klausimu.

Siūlomas įstatymas daro Lietuvą vienintele šių eilučių autoriui žinoma ES šalimi, kurioje valstybinės kalbos įstatymas net po trisdešimties metų veikia braškėdamas, nes faktiškai yra sąmoningai sabotuojamas. Negana to, užsimota kurti papildomas paskatas ne tik negerbti ir atsainiai vertinti būtinybę mokėti valstybinę kalbą, bet ir įvykdyti KPSS platformininkų ir kitų buvusių sovietinių „internacionalistų“ programą de facto panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą.

Iš pirmo žvilgsnio tai yra keista ir nesuprantama. Tačiau visi šie iš pažiūros absurdiški siūlymai nušvinta kita šviesa ir įgyja aiškią politinę prasmę žvilgtelėjus į juos per „globalios Lietuvos“ vizijoje ir minėtoje pažangos strategijoje nubrėžto tikslo denacionalizuoti, tai yra ištautinti ir išvalstybinti Lietuvą, prizmę.

Valstybinė kalba – vienas svarbiausių suverenios, tai yra savo valstybę turinčios, politinės tautos ir tikros valstybės požymių. Šalis, kurioje nėra visiems piliečiams privalomos vartoti viešajame gyvenime kalbos, iš tikrųjų yra ne valstybė, o politiškai nesuvereni teritorija, kurios įvairiose dalyse dominuoja tik „savanoriškai“ ten gyvenančių žmonių „sutinkamos“ vartoti kalbos.

LSSR, kur lietuvių kalba realiai buvo tik didžiausios gyventojų grupės vartojama šnekamoji kalba, buvo tobulas tokios fasadinės „valstybės“ pavyzdys, arba, kaip ją kartais apibūdina sovietmečio išdavikai ir kolaborantai, ji buvo „tam tikra Lietuvos valstybingumo forma“. Taigi brukamas daugiakalbystės įstatymas neatsitiktinai grąžina į LSSR laikus. Kitaip būti negali, nes pastangos jį priimti yra ne kas kita, o dar vienas mėginimas žingsnis po žingsnio demontuoti Kovo 11–osios Lietuvos valstybę.

Tačiau šis įstatymas nublanksta prieš siūlomą antrąjį įstatymą, kurio paskirtį itin aiškiai ir tiksliai apibūdino ponas Tomas Vytautas Raskevičius – vienas svarbiausių teikiamo Seimui projekto iniciatorių. Įstatymo esmę geriausiai atskleidžia ši jo interviu pastraipa: „Su neapykantos kalbos atvejais susiduriantys asmenys gali tik ribotai tikėtis, jog už tokius komentarus jų autoriai bus traukiami atsakomybėn, tačiau tai ketinama keisti. Turime idėją, kad galbūt reikėtų įvesti ne tik baudžiamąją atsakomybę, kuri šiuo metu numatyta už neapykantos kurstymą, bet ir pagalvoti apie tam tikrą administracinės atsakomybės taikymą už neetiškus, nepagarbius, diskriminaciją kurstančius kalbos atvejus ir tokiu būdu sukurti visuomenėje labai aiškų supratimą, kad tokia kalba – nesvarbu, ar ji kurstanti smurtą, ar nepagarbi įvairių socialinių grupių atžvilgiu – tiesiog nebūtų toleruojama“, – laidai „Ryto garsai“ sakė T. Raskevičius“ (paryškinta mano – V. R.).

Plačiau neaptarinėjant moralės ir teisės santykio, pakanka pasakyti, kad teisinis reguliavimas savo esme yra formalizuotas ir numato tiksliai apibrėžiamas prievartines sankcijas už tam tikrus teisės normas pažeidžiančius poelgius ir veiksmus. Moralinis elgesio reguliavimas remiasi nerašytomis, tyliu sutarimu pripažįstamomis normomis, kurios nėra formalizuotos ir tiksliai apibrėžtos, o suvokiamos tuo, kas neretai vadinama tiesiog moraliniu jausmu. Už šių normų pažeidimus taip pat nėra jokių formalių sankcijų, jas pakeičia viešosios nuomonės nepritarimas, kuris gali būti išreikštas tyliu ar išsakomu pasmerkimu, nusižengėlio ignoravimu ar socialiniu izoliavimu.

Tai štai – šiuo įstatymu įvedama teisinė (kol kas tik administracinė, bet baudžiamoji – tik laiko klausimas, mat ši kol kas taikoma tik už realų smurto kurstymą) atsakomybė už neetiškus poelgius ir net nepagarbą totalitarinei neokomunistinei ideologijai ir jos diktatūrą siekiančio įvesti politinio judėjimo aktyvistams.

Trumpai užtenka pasakyti tiek: Vakarų pasaulyje išplitęs reiškinys, paprastai vadinamas neapibrėžtu terminu „leftizmas“, yra ne kas kita, o ten visada gyvavusio, tai sustiprėdavusio, tai apsilpdavusio, o dabar įgavusio dar vieną kvėpavimą ir kaip nesustabdoma banga kylančio totalitarinio komunistinio judėjimo nauja, 21 a. realijoms pritaikyta atmaina. Šiems aktyvistams puikiai tinka SSRS užsienio reikalų ministro V. Molotovo žodžiai, pasakyti Lietuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui: „Nebūtume mes bolševikai, jei neieškotume kitų būdų“. Šio judėjimo veikėjų išrasta „neapykantos kalba“ ir jai užkardyti skirti įstatymai kaip tik ir yra vienas iš kitų būdų tildyti ir persekioti ideologinius priešininkus ir kritikus.

Atpažinti užmačias sugriauti civilizuotą teisę ir paminti demokratinės teisinės valstybės principus, vis dėlto, yra lengviau, negu kartais manoma. Tam padeda vienas požymis – į įstatymus pradedamos brukti neapibrėžtos, neaprėpiamai plačios ir daugiareikšmės, taigi subjektyviai ir savavališkai galimos aiškinti sąvokos. Jos – tobulas ginklas diktatūrų ir represijų trokštančių veikėjų rankose ir idealus politinio susidorojimo su kitaminčiais ir priešininkais įrankis.

„Neapykanta“ ir „smurtas“ šiuo atžvilgiu yra neprilygstamos ir nepakeičiamos sąvokos. Smurtas – tokia sąvoka pagrįstas neseniai priimtas įstatymas įgalina laikyti vienoda auka tiek sadistišką nužmogėjusio padaro elgesį patyrusį vaiką, tiek ir išlepintą, todėl ypač jautrų menkiausioms „smurto“ apraiškoms mokinuką, išgirdusį griežčiau ištartą tėvų raginimą pasiruošti pamokoms užuot žaidus kompiuterinius žaidimus. Šiuo ažvilgiu „nepagarba“ ir „neapykanta“ – tikri totalitarinės mąstysenos ir vaizduotės šedevrai.

Šios sąvokos naujojo komunistinio judėjimo veikėjams tokios patrauklios dėl vienintelės priežasties – atriša rankas savivaliauti. Be abejo, kada jie bus traktuojami „nepagarbiai“ arba bus „nekenčiami“ – spręs patys arba tą darys Lygių galimybių kontrolieriai ir kitos neokomunizmo aktyvistais pildomos kontoros.

Tikslas – nutildyti: viena kita administracinė byla, milžiniška bauda už „neapykantą“ ar „nepagarbą“, ir visi supras naujas žaidimo taisykles. Įbauginti visuomenei šito pakaks. Stebėtinai atvirai pasakyta: „sukurti visuomenėje labai aiškų supratimą“. Tai reiškia – sistemingai bauginti baudomis tol, kol niekas nedrįs net prasižioti.

Be abejo, vien tokių moralinę ir psichologinę prasmę turinčių sąvokų kaip „nepagarba“ ar „neapykanta“ įtraukimas į teisės kalbą ir aktus – be galo išradingas triukas, kurio iš esmės nebuvo iki galo ištobulinusi ir netaikė net sovietų represinė mašina. Susidorojimas už prieštaravimą neokomunistinei „leftizmo“ ideologijai ir ja grindžiamai politikai įforminamas kaip teisinis (kol kas administracinis, bet baudžiamasis – tik palankios progos ir laiko klausimas) persekiojimas ir teisminiai nuosprendžiai už iš tiesų ar tariamai neetiškus poelgius.

Iš tiesų tai pažanga – sovietmetis pranoktas. To meto komunistinis režimas, esant galimybei, mielai prie politinių kaltinimų kitaminčiams ir disidentams „prisiūdavo“ ir amoralumo aurą, propaganda kaltindavo juos priešiškumu ir neapykanta sovietinei santvarkai ir išmintingai komunistų partijos politikai. Tiesa, kad viešojoje erdvėje buvo diegiamas požiūris, kad kritikuoti sovietinę santvarką ir partiją gali tik nepataisomi jų priešai ir nekentėjai arba psichiniai ligoniai. Iš principo disidentų laukė dvi vietos: kalėjimas (ar konclageris) arba psichiatrinė ligoninė.

Ir vis dėlto, net toks represyvus režimas nesiryžo grįsti kaltinamųjų nuosprendžių tik moralinėmis ir psichologinėmis teisiamųjų charakteristikomis. Bent jau formaliai, siekiant išsaugoti teisės ir teisingumo regimybę, buvo baudžiama ne už nepatikrinamas subjektyvias intencijas, bet už veiksmus, kurie buvo kvalifikuojami kaip kenkėjiški: antisovietinė agitacija ir propaganda, sovietinės santvarkos juodinimas ir šmeižimas nuosprendžiuose buvo traktuojami kaip teismo įrodytos politiškai nusikalstamos veikos. Taigi bent iš principo buvo išlaikoma takoskyra tarp politinių ir kitokio pobūdžio nusižengimų.

Straipsnio tęsinį skaitykite LRT.lt portale ČIA.

Trumpai apie autorių: Vytautas Radžvilas, VU profesorius, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
19 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Česlova Zukulienė

Tai kiek ilgai sėdėję aimanuosite,kai tuo metu kuriama autonomija,o labiausiai
dėl aimanuotojų kaltės kentės Rytų Lietuvos(greičiausiai)lietuviai.Kremliaus priesakai vykdomi greituoju būdu ir tam nėra Lietuvoje jėgų pasipriešinti???Balsavimas seime parodys kas yra kas,kas yra Lietuvos patriotai ir kas yra Lietuvos priešai.Kas linkę sulaužyti priesaikas Lietuvai ir ištikimybę Konstitucijai.Konstitucijos keitimas tik per referendumus.

LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS

Mūsų laikysena (vadovaujantis 55 56 traipsniais) turėtų būti daugmaž va tokia (nuo 3:33)
https://www.youtube.com/watch?v=EHBo2GQOeO0
– Apsišaukėlių seimas.
– Vienintelis dokumentas – konstitucija.
– Tt bei pan.
________________________________________________________________
Užvaldytoji Lietuva, 30 metų komunistus dangstančiųjų, komunistinį konclagerinį
režimą sukūrusiųjų bei palaikančiųjų neteisėto (antikonstitucinio) seimo landsberginių, brazauskinių, burokevičininkų grybauskinių, karbauskinių, visokių liberalkomunistų bei panašių banditų, dabar jau pasipuošusiųjų narkomaniška bei daugialyte paleistuvyste.
2021 kovo 20

stasys

Tema aktuali , bet kiek ištęsta tekstų . Tuščiazodziavimo daug nutolstant nuo temos. Vat kad taip profesoriui pasimokyti mintį dėstyti be tų nukripimu į ideologines pievas , žiūrėk situacija keistųsi kur kas greičiau .Beje o ką autorius mano apie iškelta Prezidento G.Nausedos idėja ? Vat vat … viena ant bačkos kalbas rezti kita diskutuoti apie Lietuvos problemas .

Raigerdas

Gerbiamas V.Radžvilas turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šitie „puolėjai” yra vietiniai „bolševikėliai”, kokie buvo pas mus stribai pokario metu. Jūs bet kokioje visuomenėje rasite tuos 20% ar šiek tiek daugiau, kuriems tik numesk „niam niam” ir jie nuo užmaskuotos formos ardomosios veiklos pereis prie atvirų veiklos formų. Prisiminkite, „išbuožinimus” ir t.t. Atsirado daugybė stribų ir kitokios rūšies išdavikų, kurie pradėjo ardyti Lietuvoje nusistovėjusias tradicijas. Dabar Seime yra tos pačios kategorijos žmonės, kurie užsiima valstybėje ardomąja veikla, kaip ir pokario metais. Tik, kas jiems visa tai nurodo? Aš galiu jums pateikti faktus kaip Pro Patria tarnavo toms pačios jėgoms, kurios dabar dirba per seksualines mažumas, ir kurstė religinę neapykąntą. Ar Pro Patria atsiprašė? Ne. Jiems tam neužtenka nei drąsos, nei… Skaityti daugiau »

Prašalietis

Paskaitai Gorbačiovo perestroikės pagimdyto, Gorbačiovo palaikymo „patriotinio -tautinio” sąjūdžio į „veikėjus” išplukdyto, šiandieninio „profesoriaus” samprotavimus „nepriklausomybės ir tautos išgyvenimo” tema, ir su „patriotiniu džiaugsmu” konstatuoji, kad tai kas lansberginiame durnių laive vyko, vyksta ir vyks, su tokia publika yra neišvengiama. Eilinį kartą „Tautą ir valstybę gelbėjantis”, VU „profesorius” rimtu veidu „profesoriškai” dėsto, citatos: „Įgyvendinant strategiją, beveik dešimtmetį buvo planingai ir kryptingai ardomi Sąjūdžio pastangomis atkurtos valstybės pamatai…Pagaliau kaukės nusimestos. Hibridinis karas perauga į atvirą ir darosi visiškai aišku, ko siekia „globalios Lietuvos“ kūrėjai. Jie siekia 21 a. sąlygomis restauruoti LSSR – A. Sniečkaus ir J. Paleckio sukurtą ir M. Burokevičiaus ir J. Jermalavičiaus desperatiškai mėgintą išgelbėti Lietuvą, kuri, žengdama pažangos ir suklestėjimo keliu, taip pat kažkodėl turėjo išnykti jų statytoje… Skaityti daugiau »

homiko atsakymas

pirst, pirst…
daugiau nieko nemokam
todėl nekenčiam tokių radžvilų – sunaikinsim juos
VOT !

stasys

Mintis kavos puodelyje: demokratiją tokia pat plepi kaip moteris .

Reikia priešlaikinių rinkimų...

Reikia telktis referendumui dėl priešlaikinių Seimo rinkimų, nes šis anūkininkų liberalkonseratoriškas lageris valdžioje dirba neokomunistams ir mažumoms. Demokratijos kuklūs likučiai ONS kilpoje ir tie šio lagerio rankomis naikinami…

nesutinku

Dėl kalbos – ar šis profesorius yra girdėjęs apie tokią KRESŲ politiką ir jos iniciatorius? Na ,jei negirdėjo ,tai gal girdėjo apie tos politikos vykdytojų JAU išdalintus lenkiškus pasus – kol kas ,ieškant kvailių , pavadintus lenkiška korta? Antra – ar jis yra girdėjęs ,kad globalistų interesus stumia stambusis kapitalas ? Trečia – gal profesoriui pavyko išgirst net ir tokią naujieną ,kad VISOS iki šiol buvusios valdžios ,vyriausybės Lietuvoje ištikimai tarnavo išimtinai Stambiajam kapitalui. Gal girdėjo ir tokį dalyką ,kad komunistinė idėja visada pasisakė būtent prieš išnaudojimą , o prieš stambųjį kapitalą – PIRMIAUSIA. Net nebežinau,kai žmogelis pateikia taip sumakliavotą , su tiesa iš esmės nieko bendro …Na ,nevisai : dėl lietuvių kalbos puolimo tai gryna tiesa , ir tai… Skaityti daugiau »

Al.

Teisingos pastabos. Tik galėtų būti šiek tiek trumpiau ir aiškiau. Net LRT po rašiniu visi 15 komentarų palaikantys Radžvilą.

>>Raigerdas

Citata :”Budizme vienuolius moko įvardinti daiktus savais vardais. Lietuvius šiandien šito išmokyti yra nepaprastai sunku, nes jie nemato, kas yra prieš jų nosį. Paimkime kitas religines filosofijas ir ten yra aiškiai įvardinta, kad “sekso tikslas yra vaikai”/////// Didysis verkšlentojau,dėl ,kaip krikščionys”skriaudžia” visas kitas religijas ir tikėjimus ir ,kaip budistai „tobulai supranta” sekso tikrą reikšmę belieka pažiūrėti į Tailandą kur 95% populiacijos sudaro budistai.Kas nėra girdėjęs apie budistinį Tailandą,kaip viso pasaulio sekso turizmo „rojų” ir visokio plauko transgenderių ir patvirkėlių šalį.Štai Tailando miestas Pattaya turintis 120 tūkstančių gyventojų,kuriame dar priskaičiuojama ir 27000 tūkst budistiškų tailandietiškų prostitučių- tai kas penktas žmogus mieste -prostitutė.Tik raigerdiška „”religinė filosofija” gali „išmąstyti”,kad kitų žmonių susigalvotų ir išfilosofuotų dvasinių religinių judėjimų budistiški sapnai ar meditacijos kažkaip tai… Skaityti daugiau »

Nereikėtų

prie visų karų dar eskaluoti ir religinius karus. Tai kvaila ir kvepia tolima praeitimi. Tiesa paprasta: Dievas sukūrė žmogų – žmogus sukūrė religiją. Bet kuri religija yra tik labai ribotas žmogaus įsivaizdavimas apie Dievą ir visokių ritualų rinkinys. Dievas niekada neskatina religinių kovų – tai tik žmogaus užsiėmimas. Kai į Žemę ateina Pranašai ir Pasiuntiniai, jie dažnai įkuria naują religiją, kuri už buvusią pranašesnė tuo, kad bando žmonijai iš naujo paaiškinti senas ir amžinas tiesas apie Dievą ir Visatos sandarą bei svarbiausias gyvenimo taisykles. Bet per šimtmečius į kiekvieną religiją įnešama visokių iškraipymų, be to, daug žmonių tik dangstosi religija, o iš tiesų gyvena pagal savo laisvą valią. Nei Buda, nei Kristus dėl to nekalti – kiekvienas žmogus renkasi pats,… Skaityti daugiau »

Viskas pradėtų keistis,jei

prasidėtų diskusijos per LRT.

elfe - Prasalieciui

Jus is tiesu nepralenkiamas demagogas. Bet toje ilgoje grafomano kritikoje neradom nei zodelio apie jusu paties pozicija orveliskos MINCIU POLICIJOS tema. Ar su isankstiniu nusiteikimu kibdamas prie zodziu nesupratot teksto esmes?..

Prašalietis

elfe – Prasalieciui 2021-03-20 15:47
Kaip „supratusiam” Radžvilo viso „straipsnelio esmę intelektualui”, derėjo vienu- dviems sakiniais viso straipsnelio „esmę” išdėstyti visiems galimiems „nesusipratėliams”, po to pažiūrėti kas buvo pacituota, kad tokiam „intelektualui” būtų aiškiau, tai reiškia lietuviškai komentare parašyta, iš Radžvilo kliedesių apie LSSR ir t.t., ir kas komentare buvo „neradžviliško”parašyta apie LSSR. Na ir galiausiai, pagal loginius dėsnius galėjai „nedemagogiškai, moksliškai tėkšti
kokios tiesos išplaukia” iš tavo gerai išmoktų „orveliskos, Simsoniškos, multikų herojaus Donaldo, Poterio ir t.t. mokslinių” pozicijų…

ah1

Už Lietuvą vyrai, už moteris kurtančias šeimos židinį o ne lakstančias paskui mamantą palikusias namus šaltus

Dzeikas

ah1’ui:
Siela dangun verzias, bet griekai neleidzia. Toks pat sukis 1940m birzelio 15d sulauke atsakymo:
– Na reiktu uz Lietuva kilt, bet kad karas uki sugriaus. Ka valgysime?
Lietuva – neismoktu pamoku salis.
Valstybes nepastatysite, o pastate neislaikysite nesukure savyje, ASMENISKAI orumo ir savigarbos.

Raigerdas

Tenka pakartoti dar kartą apie ką rašiau. Pirmiausia, norėčiau paprašyti visų Narcizų, Paranojikų, neurotikų, psichotikų neskaityti mano komentarų. Aš rašau ne jums. Nedarykite taip, kaip daro šitas Narcizas Anonimas: „Raigerdas 2021-03-20 14:39”. Šitas Anoniminis Narcizas prilipo prie mano komentarų ir jis ištisus mėnesius nori įrodyti, kad jis yra „protingesnis už Raigerdą”. Dieve, tu mano, na būk tu protingesnis už Raigerdą. Aš nieko prieš, bet va Narcizui reikia „įrodyti”, kad jis „protingesnis” ir viskas. Įsikalė sau šitą idėją fix ir dabar maniakaliai šito siekia. Ir taip, jau rašiau apie tuos psichinius, ir kuo jie skiriasi nuo normalių žmonių. Pakartosiu dar kartą. Psichiatras tėkštelį rašalo dėmę ant balto popieriaus lapo, pasikviečia savo pacientą ir klausia:”kas čia?”. Pacientas:”Oi daktare, aš bijau, čia kraujo… Skaityti daugiau »

ah1

jei „Hibridinis karas perauga į atvirą puolimą” naudokit atvirą gynybą – duokit hibridkarius Niurbergo procesui už privalomą – priverstinį testavimą klaidingais testais ir eksperimentavimą -testavimą eksperimentiniais produktais

19
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top