Verta dėmesio. Gazoje būtent šiomis dienomis nieko ypač naujo nevyksta. Tačiau Londone centre šėlsta tūžmingų protestuotojų minios.
Neatsitiktinai pasirinktas laikas – šv. Kalėdų išvakarės. Paramos palestiniečiams pretekstu trukdoma londoniečiams ramiai joms ruoštis.
Iš tiesų lojalūs prieglobstį ir gerą gyvenimą suteikusiai šaliai bei gerbiantys jos senbuvių ir tikrųjų šeimininkų gyvenimo būdą bei tradicijas atvykėliai iš tolimų kraštų pabrėžtinai siektų parodyti, kad yra supratingi, nedrumstų kalėdinio laikotarpio ramybės ir negriautų vietos žmonių šventinės nuotaikos. Šie elgiasi priešingai. Toks elgesys – savaime įžūlus ir niekaip nepateisinamas.
Tačiau laikas suprasti ir pripažinti, kad tai jau seniai nebėra žmogiško padorumo ir paprasčiausio kultūringumo bei mandagumo klausimas. Europos valdantieji sluoksniai ir jiems tarnaujanti žiniasklaida vis dar atkakliai stengiasi nematyti ir net desperatiškai bando neigti tai, kas seniai ryškėjo kaip be galo pavojinga politinė tendencija.
Konfliktas Palestinoje ją tik katalizavo ir paspartino. Po paramos palestiniečiams, o iš tikrųjų HAMAS organizacijai, priedanga Europoje auga ir žaibiškai konsoliduojasi musulmoniškas politinis judėjimas. Jo vedliai ir dalyviai vis atviriau rodo ženklus, kad jų tikslas yra užvaldyti Europą ir tapti jos šeimininkais.
Tokiomis „paramos akcijomis“ anglai ir kitos senojo žemyno tautos pratinami prie minties, kad pagrindinė Europos šventė netolimoje ateityje bus Ramadanas. O Kalėdas ir Velykas krikščionims geriausiu atveju teks švęsti, kaip, pvz., jas švenčia Egipto koptai – sena krikščionių bendruomenė.
Šie musulmonų užkariautos kadaise krikščioniškos šalies žmonės šiandien savo žemėje gyvena priešiškoje aplinkoje, tik kaip pro sukąstus dantis toleruojama mažuma. Bet nesimokanti iš jų karčios patirties ir toliau eidama šitokios „tolerancijos“ keliu Europa gali sulaukti ir dar blogesnių laikų.